Liūbīstra

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Liūbīstra

Liūbīstra aba liūbīsta (lot. Levisticum officinale) ī tuokis žuolīns, prigolons muokslėškā salėirėniu augalū (Apiaceae) šeimā.

Liūbīstra kėlėma ėš Vakarū Azėjės ī. Augėnama bavēk cieluo Euruopuo, Kaukazė, bovosiuo TSRS, Šiaurės Amerėkuo. Lietovuo nug sena anou žmuonis augėn šalėp nomū.

Liūbīstra daugiametis, 100–140 cm aukštoma žuolīns ī. Ans tora stuora, šakouta šakni. Stombris statmens, apvalos, tuštavėdoris. Žīdia liūbīstra tuokēs dėdlēs skėitēs, anuos žėidā smolkē, balkšvi ī. Žīdia lėipa-rogpjūti.

Ciels liūbīstras augals tora magītinga kvapa.

Augals ī liekvarstos ė paded varītė mīžala, taisa vėrškėnėma, gīda reumata, puodagra, alsavėma takū lėgas. Ka gīvuoliū napoltom bimbalā, rēk anūs ėštrintė liūbīstruom. Anas tink kiaulėms nu liauku.

Švėiži liūbīstras lapā ė šaknis ēn kap pagards i zopės, mēsuos, žovėis, paukštėinas, daržuoviu, rīžiu jiedius, mėrkalus, saluotas.