Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Truoba nu Erlienu
Sovalkėitiu stoba nu Uobelėnės
Aukštaitiu suodas ulytielė
Dzūku suodios
Miestalis

Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos īr moziejos atvėruo vėituo, katos dėrb nū 1974 m. Romšėškiu miestali, prī Pravėinas opalė ėntakas, prī Kauna mariu kronta. Tas īr dėdliausis moziejos Lietovuo, ė vėins dėdliausiu vėsuo Euruopuo (pluotībė - 195 ha).

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Moziejos pradiets bodavuotė 1967 m. Pėiveliu suoda vėituo vuo nū 1974 m. atsėdarė. Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos skobrē derbėnas tarībėnie gadynie, vuo pu 1990 m. ana lankėms ė pėnengavėms somenkiejė.

Arkėtektūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Moziejō stuov XVIII–XX o. lietoviu suodu ė miestaliu arkėtektūra, vairausė rakondā, teknėka. Čiuonās stuov tradėcėnės arkėtektūras nomā, svėrnā, Kūtės, rejės, daržėnės, malūnā, tvuoras, šolėnē, ūkė rakondī, padargī.

Moziejos īr padalėnts i 5 dalės:

Tēpuogi īr tremtėniū jorta, kelets truobesiū nū Mažuosės Lietovuos.

Literatūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Lietuvio sodyba (sud. Rasa Bertašiūtė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 203 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-87-5