Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos

Truoba nu Erlienu

Sovalkėitiu stoba nu Uobelėnės

Aukštaitiu suodas ulytielė

Dzūku suodios

Miestalis

Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos īr moziejos atvėruo vėituo, katos dėrb nū 1974 m. Romšėškiu miestali, prī Pravėinas opalė ėntakas, prī Kauna mariu kronta. Tas īr dėdliausis moziejos Lietovuo, ė vėins dėdliausiu vėsuo Euruopuo (pluotībė - 195 ha).

Istuorėjė

Moziejos pradiets bodavuotė 1967 m. Pėiveliu suoda vėituo vuo nū 1974 m. atsėdarė. Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos skobrē derbėnas tarībėnie gadynie, vuo pu 1990 m. ana lankėms ė pėnengavėms somenkiejė.

Arkėtektūra

Moziejō stuov XVIII–XX o. lietoviu suodu ė miestaliu arkėtektūra, vairausė rakondā, teknėka. Čiuonās stuov tradėcėnės arkėtektūras nomā, svėrnā, Kūtės, rejės, daržėnės, malūnā, tvuoras, šolėnē, ūkė rakondī, padargī.

Moziejos īr padalėnts i 5 dalės:

• Žemaitėjė
• Aukštaitėjė
• Suvalkėjė
• Dzūkėjė
• Miestalis

Tēpuogi īr tremtėniū jorta, kelets truobesiū nū Mažuosės Lietovuos.

Literatūra

• Lietuvio sodyba (sud. Rasa Bertašiūtė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 203 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-87-5