Pereiti prie turinio

Mahavidjės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Dašamahavidjės. XIX o. abruozdielis

Mahavidjės (sanskrito: महाविद्या = mahāvidyā- „dėdluosės ėšmintīs“) ī dieva Šivas muoteriškuosės galės (šaktės), vaizduon katras kap deivės. Tas ī hindoėzma atmainuo šaktėzmė.

Palē puranas, Šiva neleida sava patē Sati vīktė i apieravuoėjma, katra rėngė anuos tievs Dakša. Tūmet ėš Sati akiu ėšsiveržė 10 dašamahavidju (दशमहाविद्या = daśamahāvidyā-):

  • Kali (काली) – aukštiausiuojė Brahmana apveizda;
  • Tara (तारा) – deivė-kieravuotuojė;
  • Tripurasundarė (त्रिपुरसुन्दरी) – trījū svietu gruožībė;
  • Bhubanešvarė (भुवनेश्वरी) – dievėškuojė muotīna, kuosmuosa īsikūnėjėms;
  • Bhairavė (भैरवी) – sragiuojė deivė;
  • Čhinamasta (छिन्नमस्ता) – īpatingā sragė deivė, katra perēn vėsus robežius;
  • Dhūmavatė (धूमावती) – smertėis, gedola deivė;
  • Bagalamukhė (बगलामुखी) – deivė, katra teriuoj neprietelius;
  • Matangė (मातङ्गी) – puoezėjės, žėnuojėma deivė;
  • Kamala (कमला) – maluoninguojė deivė.

Kiekviena deivė tora mantra, katra skaitont ė īsivaizdounont galėma ėšsmoktė ėš samsaras ė nirvanas prīšprėšas.[1] Muokīms aple mahavidjės radas Indjėjuo kap jau nīka budėzmos – tūmet budistėnės deivės persipīnė so hindoėstinėm.

  1. Kazimieras Seibutis. dašamahavidjos. Vėsoutėnė lietoviu encikluopedėjė, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003