Mars

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search

Mars ī dėdlē ožkretama lėga (kvaraba), katra sokel tuokė bakterėjė īersinia pestis. Senuobie mars sīkēs liuob nuognē ėšplės ė nūsineš daug žmuoniū gīvībiu. Dielē sava smertėlnoma ė kėla tuos lėgas pavadėnėms (nug žuodiu „mėrtė, mėrtės“). Tou žuodio žmuonis liuob vadėns bikuokė nuognē smertėlna lėga, ne tėktās sokelta bakterėjės īersinia pestis.

Mara platėn graužėkā, daugomuo pacā, katrėi ta lėga pasigaun ėš blosu. Žmuonis ton lėga gaun nug pacū aba blosu, vuo paskom skleida patis – par uora ėr jiedi. Tonkiausē lėga prasided par 3-6 dėinas, nuor gal ė par kelės adīnas. Prasided koitėnīs, viemėms, kīln karštis, ont lėižovė rondas apnašos, skūra papilkie. Jēb lėga parēn nug ikondėma – ožsikemš ėr ėšpūst limfmazgē, praded sravietė pūlē, jēb nug jiedė – kīln viemėms, trīda so kraujo, jēb par uora – žmuogos kuosiej, skrapliuoj so kraujo. Nagīduoms spierē bėngas smertėm.

Sergontius maro rēk spierē atskėrti nug kėtū žmuoniū, gīdont nauduotė kaukės. Ožsikrietosiu maro nabašnėnkus laiduo atskėruo vėituo (žemaitiūs tuokės vėitas šauktas „mara kapelēs“).

Senuobie Lietovuo mars tonkē liuob siautietė. Nug XIII o. nūlatuos vėinuo ė kėtuo vėituo liuob kils mara epedemėjės. īpatingā dėdlis mars praiejė 17101711 metās, par katron žmuoniū napaspiejė net kavuotė. Paskotėnė dėdlė mara epedėmėjė bova Indėjuo 1907 metās.

Daba mars tap nabplint, ba žmuonis gīven švariau, geresnė medėcėna ī, žmuonis gava atsparoma nug bakterėju.