Nauduotuos:Zordsdavini/hiperturboultraekstremalē

Pamėslėjėmā lėg kėik rašība žemaitėška gal ėšvėrstė, ka visīms tėktom

Žemaitē - tuokë prietelē, katrë given šiuos vëtuos nu seniausiu čiesu. Ta tuo žemie důnékė liōb būs augénama é sveţius vaišins. Nábova varga lėg meta, kumet péktadiejē anū žemés óžsénuoriejė. Praḑiuo atējė vuokītē éš šiaurés é sókūrė sava valstībé - Kalavéjůţiu uordéna, katras bova ont kóršiu, žemgaliu, latgaliu, līviu é sieliu kraujė statīts. Pëtūs krėta prūsā, katrë nūdënuo megen atsékelt'. Dabā lékė̅ tie lietóvē, latvē, žemaitē, latgalē, dā kelé kóršéninkā é prūsā.

Sprėndamas pruoblemas

ou/ū ėi/ī - ů ë
č/t' dž/d' - ţ ḑ (ť, ď)
siaurė ė,o (kap i,u) - é ó
na-,ba-,ta- - ná-,bá-,tá-

Mėslės

Jau vėn ů ë daug kon pakeistom. Čė pėrma līgė žemaitiu skėrtoms, katras jautas kikvėinuo vėituo ė sosiaurėn rašība par posė.

Atlēskėt, ka ilindau. Tėkriausē ne i tou vėita, kor gal pašalėnē līstė.

Īr mintiū ė abejuoniu.

Pėrmiausē – parveizo ė paskaitau, kas mon īr pakėšts, bet Jūsa pluotūs eso naujuoks, ė ne vėsumet tėn nuēto, kor rēktom, kāp ė šin karta.

Diel tuo, kou ė kāp rašau. Er matītėis ne vėsomet, ė ne vėsā tėkslē, kāp mon beišēt, kāp, kāp žemaitis, eso pripratės ė muoko. Žėnuomās, laikou biegont taisīsemuos, prisėšlipousem.

Abejuonės ė pasiūlīmā.

Mona kompiuterie ne vėsas žemaitėškas Wiki raidės tematuos. Tas atsėtink diel tuo, ka nuorem sukortė sava atskėra abėcelė, kuri ne vėsā tederėnas su jau sukortuoms ė veikontiuoms intrnetiniems ė kompiuteriniems sistemuoms. Rēktom prisiderintė, sakīsem, ka ė pri tuos patiuos Times New Roman (Baltic). Rēkalou esont, opicialē ikėšont tėn dā kuoki žėnkla, jē anuo žemaitems trūktom. Jug nuorem išētė i interplatomas, tad ė isėjungėms i anās tor būtė tinkams.

Diel žemaitėškas rašības taisīkliu. Dėdlē sunkē sprėndams dalīks. Diel tuo, ka mažeikėškē tor sava, muosiedėškē – sava, lėnkėmėškē, salontėškē ė t.t., nekalbont jau aple „doun, dun ė don“. Diel tuo rašība tor būtė tuoki, ka ni vėinā pruotarmē nenukėrstė „galvuos“. Jego kertam, tad a īr tikslos, jug bėndrėnė kalba jau torem? Tad mėslėjo a ta gramatika netorietom būtė lonksti, no tuoki, ka vėsė galietom rašītė tēp, kāp kalb? Tuokiuos politikas, kėik žėnau, laikuos p. D. Mukienė, „Žemaitiu žemės“ žornala redaktuorė. Veizont iš kėta gala – jē parašīsėt gramatika „mažeikėškems“, naivē atruoda, ka anuos jims muokītėis muosiedėškē a kretingėškē. Anėi kalbies ė rašīs tēp, kāp kalbiejė anū tievā ė pruotievē. Anėi, parašios taisīklės, nejims muokītėis mažeikiškiu pruotarmės. Diel tuo mon išveiz, ka gramatika kāp tik turieto išreikštė galimībė gīvoutė vėsuoms žemaitėškas tarmies varijantams. Ė tas, jē jau koram žemaitėška žuodīna, tor anam ė atsispindietė. Ta vėsa ivairuovė. Torint tou galvuo tuokėi sosėtarėmā, kāp vėsor veituo priešdielė „su“ rašītė „so“ ( ė panašē) netenk sava prasmies. Atleiskėt už tuoki ėlguoka mona paborboliavėma.

Pagarbē Edededva, Vėlnios 2008 12 09

Moni žav daugesnē tuos savībės, katruos skėras nuog bendrėnės rokondas. Atsakont prīšas, a kėtuos puotarmės žmuonės muokītuos skėrtīngas puotarmės savībiu, galio pateikt savi. Aš daug nauja esmo ėšmuokės ėš kėtū puotarmiu ėr nauduojo netgi mėslīdams, nepaisont, ka kėtas savībės mona krašte nenauduojamas. Īr tarmiū ekspansėjė, panašiejėms ėr īsėvīravėms. Kažėkas tor būt aukštesnē vėskuo. Jokela 11:49, 2008 groudė 9 (UTC)

Pamegenso atsakītė abīm ėš karta.
Atsakītė geriausē tuo vėituo, kor bova oždouts klausėms
Čė egzėstoun šiuokės tuokės bėndrėnėma taisīklės rašībuo, ka tekstā atruodītom vėinuodā, nes kāp atruodītom teksts: "douna ė svīsts"? Čė īr bėndros darbs, katras teikams vėsīms žemaitems, vuo ne atskėrā tarmē (puotarmē). Aš diel tuo nesotaro so patė Mūkienė, nes palē anō, to jau tori muokietė žemaitėškā, vuo jė nemuoki - ėš tievū muokintėis, jė anėi nemuok - ėš tuos vėitas kalbuos, vuo jė pats siedi Vėlniou, ta tori pasėrinktė vėina ėš tarmiū ė muokītėis ėš kuo? Tāp ė neatsakė :( Tudie aš taikau bėndra RAŠĪBA (ne kalba). Palē monėm, ta kikvėins žemaitis skaitīdams tor matītė sava tarmė, ta rēk rastė bėndra vardėklė. Čė ėš karta prasėded priuorėtetā, kap Jokela sakė.
Diel esamas sėtuacėjės: toram vėina dėskosėjė [1], kor bėškė sosėbėndrėnuom, toram žuodīna, kor nikāp neprisiedo pakuomentoutė, īr pradieta gramatėka, kor galietomiem vėinuodā linksnius nauduotė. Čė vėn pradė. Nuognē trūkst kuokė rimta kalbėninka, katras soprastom tėksla torietė žemaitiu kalba Internetė. Pas Edededva, ta neruoda mustās "ė̅". Čė ne šrifts, vuo kuodoutė. Čė īr "ė so brūkšnioko", katras oždedams atskėrā. (Tuekė raidė somėslėna aba Girdenis, aba Pabrieža). Raidie kap raidie, bet kuol netoram ISO kuoda, tuol negalo rēkalautė, ka kažkas itrauktom tuokė raidė.
Esmėnė dalės - kuokė kalba mes nuoram matītė? Sovėinuodinta esamuom raidiem (tas īr nepatuogē, nuors aš kap telšėškis, ta jau ipratau "o" ėr "ė" kartās skaitītė kap "u, i") ė prarastė puotarmiu onėkaloma? A pridietė kuokė raidė, katron lėngviau skaitītė kap kėta? Sokrautė i dabartėnė rašība vėskō, kas ī kėtuonėška aš nenuorietiuo. Gė žemaitiu kalba ī gīva - katruo prietelē ruokounas. Ta torietom būtė robežios. Zordsdavini 13:48, 2008 groudė 9 (UTC)

Sprėndėms

Somėslėnau kap reek padėrbtė internetėnius poslapius, kor ruodytom visyms gražee palee anū tarmė. Tam reek bėškioka (daug) pruogramavėma ė kalbėninku. Jė Girdenis kažkumet sakė, ka reektom 6 gramatėku (tik), ta rados diesnius ė sokūrus unifikouta ožrašėma, prieteliams vėsks būtom atvaizdouto taap kap tor būtė. Kaap sogautė bėnt vėina kalbėninka, katras sorašytom diesnius ė teisingas skvarmas? Zordsdavini 07:20, 2008 groudė 10 (UTC)

2009 pabonguos rašība

Metams bėngontis ožfėksůno sava rašība:

lt. „duona“ → „důna“, gal skaitītė „ou/ū“, bet atskėrė žuodē so „u/ū“, pvz.: tumet, Jūzaps, kamulīs.
lt. „diena“ → „dëna“, gal skaitītė „ėi/ī“, bet atskėrė žuodē so „i/ī“, pvz.: lītos, nikumet.
Prīšdelis lt. „ne-, be-, te-“ → „nȧ-, bȧ-, tȧ-“, gal skaitītė „e/a“. Tǡp pat ė kėtuos vëtuos gal būtė, kor žemaitē ėšsėskėr so „e/a“, pvz.: torȧm, tǡp, skaitīkȧt.
lt. „svečių, medžių“ → „sveťiū, meďiu“ (če Ťť ė Ďď), bet ne prīš „e/ē, i/ī“, pvz.: svetē, medē.
lt. šaknėnius „ą, ę“ → „ō, ė̄“, gal skaitītė „ou/on/ō“ ėr „ėi/ėn/ė“.

Tuokiuos rašības pėlnā ožtenk varnėškiu, telšėškiu, mažeikėškiu, kretingėškiu sovënuodėnėmů. Žėnuomās lëkt nȧaiškoms so telšėškiu sosiaurėnėmās, bet če kapeikas, këk të sovënuodėnėmā padėrb (ī sprėndėms so éó, bet rēk nuognē aiškiū taisīkliu). Nuorint prijungtė reseinėškios, vuo kartās ė kėtus, katrë kartās tar nȧtradėcėškā, ta rēktom dā: ŗļ, pvz. taŗ, mīļ, gaļ. Iduomē, ka tumet atsiskėr gal/gaļ.