Nums
Nums bova patsā seniausis gīvenama pastata tėps cėluo Žemaitėjuo. Anamė gīvena tėik pritėlē, tėik anū gīvulē. Pradiuo bova vėina patelpa so ognēvėite vėdorī, paskum pasėdarė ė daugiau patalpū. Numa sėinas bova sorēstas ėš golstiū apvaliū rāstu. Grėndū ė lubū nebova, stuogs bova šiaudėnis, masīvos, ketoršlaitės skvarmas, so platiuom pastuogėm.
Ognēvėitė liuob būtė numa vėdorī a kompė, čiesās ėškastuo doubie, irinki apkrauta kūlēs; ognēvėitės vėršō esontė pakriautė liuob sauguotė stuoga nu kėbėrkštiū, pu pakriautė kabuojė vāšos (kablīs) katėlō pakabėntė. Dūmā ėš numa liuob eitė par čiokora (skīle numa galė) aba par duris ė longus.
XVI o. numa pakeitė truoba.