Pėvašiūnu Švt. Panuos Marėjės Jėmėma i dongo bažninčė
Pėvašiūnu Švt. Panuos Marėjės Jėmėma i dongo bažninčė (lietovėškā: Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia) stuov Pėvašiūnū kaimalie, 9 km i pėitrītius nu Botrėmoniū.
Švt. Panuos Marėjės šluovē kuožnās metās vīkst Žuolėnės atlaidā.
Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Pėvašiūnū žemes, dvarininks Juons Kluockis 1639 m., padovėnuojė Senūjū Trakū benedėktėnū abatėjē. Vienuolē 1648 m. pastatė medėnė bažnīčė. Ana stoviejė dabartėnės Pėvašiūnū kuoplīčes vėituo. Bažnīčė kelis kartus degė. 1799 m. invėntoriou nuruodīta sena, parumstīta bažnīčė. Anuo bova Dieva Muotinas paveikslos ė 5 altuorē.
1825 m. bažnīčė sudegė. Tās patēs metās Trakū domėnėnkuona Celestina Sarakas rūpestio pastatīta dabartėnė medėnė bažnīčė. IXI o. untruo pusie ė Pėvašiūnus bova skėramė konėgā, katrėj nemuokiejė lietovėškā. Pamuokslā lietovėškā pradietė sakītė aplė 1891 m. no atkielos lėnkū konėg viel panaikintė.
1911-1918 m. Pėvašiūnus klėonaujont Alponou Petroliou (Neprėklausuomībes akta sėgnatars) pamaldas vīka lietoviū ruodo, užtat uns bova skundams dvasėnē vėriausībē, šmeižams lėnkū spauduo. 1913 m. isteigts „Rīta“ draugėjės skīrios.
1935 m. bažnīčė atnaujinta. Pėvašiūnus ėlgā klėbonava Untuons Deksnīs (1876-1949). Pu Untruoje Pasaulėne kara klėbuonū Juona Kaušīlas ė Juona Žemaite rūpestio bažnīčė atnaujinta. Klėbuons J. Kaušīla 1946 m. bova suimts ė ištrėmts. I Lietov uns pargrīža 1955 m.
Arkitektūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Bažnīčė klasicistėnė, luotīnėška krīžiaus plana, su 4 mūriniū koluonū portiko, trėkampio frontono. Vėdos 3 navū. Dėdžiajama altuoriou īr steboklingo laikuoms paišīts Dieva Muotinas paveikslos su sėdbarėnēs apkalās (1943 m. restaurouts, 1988 m. vaikėnouts puopiežiaus Juona Pauliaus II dovėnuoto vainėko). Švėntuoriaus tvuora akmėnū mūra, su klasicistėnēs triumfa arkas fuormas vartās. Pri bažnīčes stuov medėnė varpėnė, slinie - medėnė kuoplīčia.