Puoluonėzacėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Puoluonėzacėjė - prīverstėnės aba savaimėnis lėnku kalbuos ė koltūras duomėnavėms aba pėršems Lėnkėjā pavaldiuos ne lėnkėšku tautuos gīvenamuos terėtuorėjuos.

Puoluonėzacėjė Lietovuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Intensīvos LDK puoluonėzavėms prasidėjė pū 1569 m. Lioblėna onėjės. Lėnkā laikė lietovios namuokintās, atsėlėkosēs, tēp lietoviu bajuorėjė ė puonėjė grētā jiemė rokoutėis lėnku kalba. Žemaitiu bajuorā mėnkā pasidevė lėnkėnėmou ė ėšlaikė sava kalba ė koltūra napaliesta tēp matsnē, kāp kėtor Lietovuo.

XX omžios[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1920 m. Lėnkėjā ožjiemos Vėlniaus krašta prasidiejė ton krašta žmuoniū puoluonėzacėjė ė terors.

Puoluonėzacėjė Godėjuo ė Okrėnuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pū Lioblėna onėjės Lėnkėjė sava valdē parjiemė dėdlė šmuota Godėjės ė Okraėnas ė ton kraštūs vedė puoluonėzacėjės puolėtėka.