Puoluonėzacėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Puoluonėzacėjė - prīverstėnės aba savaimėnis lėnku kalbuos ė koltūras duomėnavėms aba pėršems Lėnkėjā pavaldiuos ne lėnkėšku tautu gīvenamuos terėtuorėjuos.

Puoluonėzacėjė Lietovuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

LDK gadīnie[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Intensīvos LDK puoluonėzavėms prasidėjė pū 1569 m. Lioblėna onėjės. Lėnkā laikė lietovios namuokintās, atsėlėkosēs, tēp lietoviu bajuorėjė ė puonėjė grētā jiemė rokoutėis lėnku kalba. Žemaitiu bajuorā mėnkā pasidevė lėnkėnėmou ė ėšlaikė sava kalba ė koltūra napaliesta tēp matsnē, kāp kėtor Lietovuo.

XX omžios[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1920 m. Lėnkėjā ožjiemos Vėlnio ė Vėlniaus krašta prasidiejė ton krašta žmuoniū puoluonėzacėjė ė teruors prīš vėitas lietovius.

XXI omžios[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėlniaus ė Šaltėninkū rajuonūs gīven daugoms lėnkū, lietovē ī mažomuo, ton dvījū rajuonū valdiūs daugoms ī lėnkā. Būn, ka padėrbama tēp, ka pavīzdiou ī lėngviau gaut vėita lėnkū kalbuos vākū darželiūs nē lietoviu.[1]

Puoluonėzacėjė Godėjuo ė Okraėnuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pū Lioblėna onėjės Lėnkėjė sava valdē parjiemė dėdlė šmuota Godėjės ė Okraėnas ė ton kraštūs vedė puoluonėzacėjės puolėtėka. Žmuonėm bova kėšama katalėku tikība, vuo krūvuo ė lėnku kalba ė koltūra.


  1. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1148444/uzburtas-ratas-vilniaus-rajone-lietuvisku-grupiu-savo-atzaloms-trokstantys-tevai-atsimusa-i-siena