Puoluonėzacėjė
Puoluonėzacėjė - prīverstėnės aba savaimėnis lėnku kalbuos ė koltūras duomėnavėms aba pėršems Lėnkėjā pavaldiuos ne lėnkėšku tautu gīvenamuos terėtuorėjuos.
Puoluonėzacėjė Lietovuo
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]LDK gadīnie
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Intensīvos LDK puoluonėzavėms prasidėjė pū 1569 m. Lioblėna onėjės. Lėnkā laikė lietovios namuokintās, atsėlėkosēs, tēp lietoviu bajuorėjė ė puonėjė grētā jiemė rokoutėis lėnku kalba. Žemaitiu bajuorā mėnkā pasidevė lėnkėnėmou ė ėšlaikė sava kalba ė koltūra napaliesta tēp matsnē, kāp kėtor Lietovuo.
XX omžios
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]1920 m. Lėnkėjā ožjiemos Vėlnio ė Vėlniaus krašta prasidiejė ton krašta žmuoniū puoluonėzacėjė ė teruors prīš vėitas lietovius.
XXI omžios
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Vėlniaus ė Šaltėninkū rajuonūs gīven daugoms lėnkū, lietovē ī mažomuo, ton dvījū rajuonū valdiūs daugoms ī lėnkā. Būn, ka padėrbama tēp, ka pavīzdiou ī lėngviau gaut vėita lėnkū kalbuos vākū darželiūs nē lietoviu.[1]
Puoluonėzacėjė Godėjuo ė Okraėnuo
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Pū Lioblėna onėjės Lėnkėjė sava valdē parjiemė dėdlė šmuota Godėjės ė Okraėnas ė ton kraštūs vedė puoluonėzacėjės puolėtėka. Žmuonėm bova kėšama katalėku tikība, vuo krūvuo ė lėnku kalba ė koltūra.
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |