Roškė kraštuovaizdė draustėnis

Roškė kraštuovaizdė draustėnis (lietovėškā: Ruškio kraštovaizdžio draustinis) īr senuobėnis baltu alks Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldībie, Tveru seniūnėjuo. Pluots 395 aktarā ī. Kieravuojama žemė apjėm Žemaitiu aukštomuos kalnalius, eglīnus, ežerielius, pelkės, švėntvėitės. Draustėnie telkša Roškė ežers, Roškelė ežers, Varlaistė ežers.

Padėrbts ī pažintėnis taks, katrou ēnont galam sosipažintė so Luopaitiu senuobėnė švėntvėitė (alka). Čiuonās stuov Luopaitiu pėliekalnis, ont katrou mosietās bova konėgākštė Vīkinta pėlės, vuo šalėp bova nūgaliets ė sožaluots karalios Mindaugs. Da čiuonās gola patīs vairiausi kūlē – Sveikatas kūlis (ont anou atsigolė̄s žmuogos gal pasjėmtė sveikatas, macnoma), Gausingoma kūlis (prī anou muotrėškas gal atgautė gausingoma), krėviū kapū kūlis ė patsā krėvė kaps, vėinintelis vėsuo Lietovuo dolmens (tuokė kūliu krūsnės so golstio kūlio; senuobės keltā tuokēs kūlēs liuob žīmietė švėntas vėitas), Nuoru kūlis (saka, ka ont anou atnešus kuokė tās apiera ėšsipildīs nuors), kūlis-vēds, senuobėnė švėisūliū veizīkla. Tepuogė čiuonās tek srauns Aitralės opalis, basiversdams par kūlīnus, vuo i anou sotek Devīniū versmiū šaltėnis, katrou ondou mīslėnama ka ī baisē čīsts ė ėšgīda vėsuokė lėga.