Saluomiejė Nierės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Salomėja Nėris)
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Saluomiejė Nierės

Saluomiejė Nierės (tėkruojė pavardie Salomiejė Bočinskātė-Bočienė; 1904 m. lapkristė 17 d. – 1945 m. lėipas 7 d.) bova Lietovuos puoetė.

Gėmė Kėršū suoduo. Bengė Alvėtė pradiuos muokīkla, paskom muokies Vėlkavėškė gimnazėjuo. 1924 m. istuojė i Kauna VDU Teoluogėjės ė fėluosuopėjės fakolteta. Tenā stodėjava lietoviu literatūra, vuokītiu kalba ė literatūra, tepuogė pedaguogėka. Paskom ėšvažiava tuobolintėis i Parīžio. Ėšmuoka prancūzu kalba. Grīžus diestė vuokītiu kalba bēgė lietoviu literatūra Vėlkavėškė pruogimnazėjuo, Panevėžie, Lazdėjūs, Kaunė.

1931 metās žornalė „Trets fruonts“ parašė ontiboržoazėnė pūbūdė parēškėma, katram paskelbė, ka nutrauk rīšius so liaudė. Lėkus ba darba ožsijiemė relėgėnė pūbūdė kūrėniū goldīmo.

1940 metās 08-03 d. TSRS Aukščiausės Tarības sesėjuo, ijongontė Lietovā i TSRS sodieti, skaitė sava sokortuos „Puoemas aple Stalėna“ ėštraukas. Kara metās gīvena Penzuo, Ufuo, Maskvuo.

1945 lėipas 7 dėina Maskvuo mėrė nu kepenū viežė. Palaiduota Petrašiūnu kapūs.

Puoezėjės rinkėnē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • „Anksti rytą“, 1927 m.,
  • „Pėdos smėly“, 1931 m.,
  • „Per lūžtantį ledą“, 1935 m.,
  • „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.,
  • Prie didelio kelio"
  • „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943 m.,
  • „Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m.,
  • „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.,
  • „Širdis mana - audrų daina“, 1959 m.,
  • „Kur baltas miestas“, 1964 m.,
  • „Laumės dovanos“, 1966 m.,
  • „Negesk žiburėli“, 1973 m.,
  • „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.