Skalsė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Skalsragis

Skalsė, kėtap skalsa, sklasuos, skalsragis, skalsos, kaulē (luotīnėškā: Claviceps purpurea) ī tuokė grība, katra veisas rogiū varpūs.

Skalsės aug rogė varpas žėidūs, sīkēs ėšaugėn tuokius ėšėlgus, lėnktus, kėitus, joudā viuoletėnės barvas ragus, ėlgoma 1-3 cm. Šēp, ėšruod kap kuokis jouds grūds.

Mėltā so skalsėm trocīzna ī, tūs grībūs ī tuokė kvaišala LSD, nug katrou apkvaišt svāmie. Tas tepuogė liekvarsta ī nug aukšta kraujė spaudėma, dėrgloma (nervu), ėšsekėma, namėgas.

Rogiūs skalsės rondas kap vasara ėštėsā līn, laikas dargana, rūks.

Būktās ėš skalsiu senuobie tīčiuom liuob dėrbtė kvaišala, katros bovė̄s raganu, laumiu gierals. Tap mīslėn dr. Nėjuolė Laurinkienė.

Grūdā so skalsėm
Vikitėka: Skalsė – Abruozdielē ė kėti dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.