Slavā – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Vielībasā 13:14, 14 sausė 2017 atmains

Slavā ī tuokės tautas, katras rokunas slavu kalbuom. Kap ė daugoms Euruopas tautū, anėi prigol prī indėeuropėitiu. Slavā gīven daugomuo Rītū ė Vėdorė Euruopuo – nug Elbės opėis vakarūs senuobie lėg Vuolgas, daba lėgė pat Ramiojė ondenīna rītūs.

Slavā skėrstas šėtap:

rītū slavā: rosā, godā, okrainėitē, rosėnā.
vakarū slavā: lėnkā, čekā, sluovakā, ložėtienā (sorbā).
pėitū slavā: serbā, buosnē ė korvatā (krūvuo – joguoslavā), sluovienā, bolgarā, makeduonā.

Senuobie slavā gīvena, bet paskom ėšnīkā Dakėjuo (daba Romonėjė), Grākėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rītū Vuokītėjė).

Vards „slavā“ senuobės raštūs mėnavuojams kap Slovene, Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap. Tasā žuodis rasietās radas nug „slovo“ kas ė rēšk „žuodis, ruoda“, da gal būtė, ka ons ī nu žuodė „slava“ (tas ī, „šluovie“).

Slavā galėmā radas aba kap pėitū baltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktās bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavā, prīšėngā kap baltā, smarkē mėša so aplinkėniem tautuom (germanās, dakās, skėtās, grākās ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokā pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, prīšėngā nego baltu.

Vikitėka: Slavā – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

@@ Eilotė 1: / Eilotė 1: @@
-'''Slavaa '''y tuokės tautas, katras rokunas slavu kalbuom. Kap ė daugoms Euruopas tautū, anėi prigol pry [[Indėeuruopėitē|indėeuropėitiu]]. Slavaa gyven daugomuo Rytū ė Vėdorė Euruopuo - nug Elbės opėis vakarūs senuobie lėg Vuolgas, daba lėgė pat Ramiojė ondenyna rytūs.
+'''Slavā '''ī tuokės [[tauta]]s, katras rokunas [[slavu kalbas|slavu kalbuom]]. Kap ė daugoms [[Euruopa]]s tautū, anėi prigol prī [[Indėeuruopėitē|indėeuropėitiu]]. Slavā gīven daugomuo Rītū ė Vėdorė Euruopuo – nug [[Elbė]]s opėis vakarūs senuobie lėg [[Vuolga]]s, daba lėgė pat Ramiojė ondenīna rītūs.
-Slavaa skėrstas šėtap:
+Slavā skėrstas šėtap:
+* rītū slavā: [[rosā]], [[godā]], [[okrainėitē]], [[rosėnā]].
+* vakarū slavā: [[lėnkā]], [[čekā]], [[sluovakā]], [[ložėtienā]] (sorbā).
+* pėitū slavā: [[serbā]], [[buosnē]] ė [[korvatā]] (krūvuo – joguoslavā), [[sluovienā]], [[bolgarā]], [[makeduonā]].
+Senuobie slavā gīvena, bet paskom ėšnīkā [[Dakėjė|Dakėjuo]] (daba [[Romonėjė]]), [[Graikėjė|Grākėjuo]], aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rītū [[Vuokītėjė]]).
-<nowiki>*</nowiki>rytū slavaa: rosaa, godaa, okrainėitee, rosėnaa.
+Vards „slavā“ senuobės raštūs mėnavuojams kap ''Slovene, Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini'' ė kėtap. Tasā žuodis rasietās radas nug „slovo“ kas ė rēšk „žuodis, ruoda“, da gal būtė, ka ons ī nu žuodė „slava“ (tas ī, „šluovie“).
-<nowiki>*</nowiki>vakarū slavaa: lėnkaa, čekaa, sluovakaa, ložėtienaa (sorbaa).
+Slavā galėmā radas aba kap pėitū [[baltā|baltu]] atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktās bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavā, prīšėngā kap baltā, smarkē mėša so aplinkėniem tautuom ([[germanā]]s, [[dakā]]s, [[skėtā]]s, [[grākā]]s ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokā pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, prīšėngā nego baltu.
-<nowiki>*</nowiki>pėitū slavaa: serbaa, buosnee ė korvataa (krūvuo - joguoslavaa), sluovienaa, bolgaraa, makeduonaa.
-Senuobie slavaa gyvena, bet paskom ėšnykaa Dakėjuo (daba Romonėjė), Graakėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rytū Vuokytėjė).
-Vards "slavaa" senuobės raštūs mėnavuojams kap ''Slovene'', Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap. Tasaa žuodis rasietaas radas nug "slovo" kas ė reešk "žuodis, ruoda", da gal būtė, ka ons y nu žuodė "slava" (tas y, "šluovie").
-Slavaa galėmaa radas aba kap pėitū baltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktaas bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavaa, pryšėngaa kap baltaa, smarkee mėša so aplinkėniem tautuom (germanaas, dakaas, skėtaas, graakaas ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokaa pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, pryšėngaa nego baltu.
 {{Commons|Category:Slavs}}