Nauduotuos:Zordsdavini/hiperturboultraekstremalē

Pamėslėjėmā lėg kėik rašība žemaitėška gal ėšvėrstė, ka visīms tėktom

Žemaitē - tuokë prietelē, katrë given šiuos vëtuos nu seniausiu čiesu. Ta tuo žemie důnékė liōb būs augénama é sveţius vaišins. Nábova varga lėg meta, kumet péktadiejē anū žemés óžsénuoriejė. Praḑiuo atējė vuokītē éš šiaurés é sókūrė sava valstībé - Kalavéjůţiu uordéna, katras bova ont kóršiu, žemgaliu, latgaliu, līviu é sieliu kraujė statīts. Pëtūs krėta prūsā, katrë nūdënuo megen atsékelt'. Dabā lékė̅ tie lietóvē, latvē, žemaitē, latgalē, dā kelé kóršéninkā é prūsā.

Sprėndamas pruoblemas

• ou/ū ėi/ī - ů ë
• č/t' dž/d' - ţ ḑ
• siaurė ė,o (kap i,u) - é ó
• na-,ba-,ta- - ná-,bá-,tá-

Mėslės

Jau vėn ů ë daug kon pakeistom. Čė pėrma līgė žemaitiu skėrtoms, katras jautas kikvėinuo vėituo ė sosiaurėn rašība par posė.

Atlēskėt, ka ilindau. Tėkriausē ne i tou vėita, kor gal pašalėnē līstė.

Īr mintiū ė abejuoniu.

Pėrmiausē – parveizo ė paskaitau, kas mon īr pakėšts, bet Jūsa pluotūs eso naujuoks, ė ne vėsumet tėn nuēto, kor rēktom, kāp ė šin karta.

Diel tuo, kou ė kāp rašau. Er matītėis ne vėsomet, ė ne vėsā tėkslē, kāp mon beišēt, kāp, kāp žemaitis, eso pripratės ė muoko. Žėnuomās, laikou biegont taisīsemuos, prisėšlipousem.

Abejuonės ė pasiūlīmā.

Mona kompiuterie ne vėsas žemaitėškas Wiki raidės tematuos. Tas atsėtink diel tuo, ka nuorem sukortė sava atskėra abėcelė, kuri ne vėsā tederėnas su jau sukortuoms ė veikontiuoms intrnetiniems ė kompiuteriniems sistemuoms. Rēktom prisiderintė, sakīsem, ka ė pri tuos patiuos Times New Roman (Baltic). Rēkalou esont, opicialē ikėšont tėn dā kuoki žėnkla, jē anuo žemaitems trūktom. Jug nuorem išētė i interplatomas, tad ė isėjungėms i anās tor būtė tinkams.

Diel žemaitėškas rašības taisīkliu. Dėdlē sunkē sprėndams dalīks. Diel tuo, ka mažeikėškē tor sava, muosiedėškē – sava, lėnkėmėškē, salontėškē ė t.t., nekalbont jau aple „doun, dun ė don“. Diel tuo rašība tor būtė tuoki, ka ni vėinā pruotarmē nenukėrstė „galvuos“. Jego kertam, tad a īr tikslos, jug bėndrėnė kalba jau torem? Tad mėslėjo a ta gramatika netorietom būtė lonksti, no tuoki, ka vėsė galietom rašītė tēp, kāp kalb? Tuokiuos politikas, kėik žėnau, laikuos p. D. Mukienė, „Žemaitiu žemės“ žornala redaktuorė. Veizont iš kėta gala – jē parašīsėt gramatika „mažeikėškems“, naivē atruoda, ka anuos jims muokītėis muosiedėškē a kretingėškē. Anėi kalbies ė rašīs tēp, kāp kalbiejė anū tievā ė pruotievē. Anėi, parašios taisīklės, nejims muokītėis mažeikiškiu pruotarmės. Diel tuo mon išveiz, ka gramatika kāp tik turieto išreikštė galimībė gīvoutė vėsuoms žemaitėškas tarmies varijantams. Ė tas, jē jau koram žemaitėška žuodīna, tor anam ė atsispindietė. Ta vėsa ivairuovė. Torint tou galvuo tuokėi sosėtarėmā, kāp vėsor veituo priešdielė „su“ rašītė „so“ ( ė panašē) netenk sava prasmies. Atleiskėt už tuoki ėlguoka mona paborboliavėma.

Pagarbē Edededva, Vėlnios 2008 12 09

Moni žav daugesnē tuos savībės, katruos skėras nuog bendrėnės rokondas. Atsakont prīšas, a kėtuos puotarmės žmuonės muokītuos skėrtīngas puotarmės savībiu, galio pateikt savi. Aš daug nauja esmo ėšmuokės ėš kėtū puotarmiu ėr nauduojo netgi mėslīdams, nepaisont, ka kėtas savībės mona krašte nenauduojamas. Īr tarmiū ekspansėjė, panašiejėms ėr īsėvīravėms. Kažėkas tor būt aukštesnē vėskuo. Jokela 11:49, 2008 groudė 9 (UTC)