Budėzmos

Budėzma simbuolis - Dharmas tekinis

Budėzms - svieta līgė viera, katra atsėrada šiaurės Indėjuo I tūkstontmetė pr. m. e. vėdorie, paskiau ėšplėta Pėitrītiu ė Cėntrėnie Azėjuo, dā Tuolėmūsiūs Rītūs. Budėzma pradėninko laikuoms Sidharta Gautama (apė 560-480 m. pr. m. e.), gava Budas (Buddha sanskrėta kalbuo rēšk "pabodės, praregiejės, nušvėtės") vardo. Ons - istuorėnis (palē kai katrus šaltėnius - posiau legėndinis) indu princos, valna valė ėšsėžadiejės karalėšku rūmu prabonguos.

Budas muokslos pruopagoun žmuogaus tuobuliejėma ė muoka, ka žmuogus pats kor sava lėkėma. Budėstėnis mėslėjėms neprėpažīst vėina prietelė garbėnėma - žmuogaus ar Dieva. Budėzma esmie - tikiejėms, ka atbustė ar nušvėstė, gal bet katras žmuogus, katras vis besikartounontiu isėkūnėjėmo (Samsara) tekmie vaduovausas Budas pavīzdio ėrgė muokėmo ė remsas sava asmeniniem pastonguom. Budėstu tėkslos - atbustė patiam ė padietė ėšsėgelbietė ėš skausmingu atgėmėmu visīms kitīms padarams; galotėnis atbodėma (nušvėtėma) tėkslos - nėrvana.

Indėškāsis budėzmos zars ėšninka, vėn kelės vėitas Nepalė. Svietė givėn 230-500 mln. budėstu.