Augostėns Vuoldemars

Augostins Vuoldemars (lietovėškā: Augustinas Voldemaras, 1883–1942 m.) bova terpvainė Lietovuos puolitėks, pėrmāsis Lietovuos Respoblėkas ministros pėrmėninks.

Trompa biuograpėjė

Gėmė 1883 metās balondė 16 dėina Dīsnas kaimė.

1897 metās bėngė apskrėtėis muokīkla. Tarnava Daugėlėškė valstiaus raštėnie, vieliau bova taikuos tarpėninka rēkalū vedies. 1904 metās so auksa medalio bėngė Peterborga gimnazėjė, vuo 1909 metās – Peterborga onėversėteta istuorėjės ė pėluosuopėjės fakolteta. 1910 metās ėšlaikė magėstra egzamėnus, vuo ož disertacėjė api Adrijana agrarėnius istatėmus gava auksa medali.

Onėversėtetė rengies pruopesūrā, skaitė graiku ė ruomienu lėteratūra Peterborga muoteru aukštūsius korsūs ė Imperatuorėškuo teisės muokīkluo.

1911 metās Peterborga oniversėtets anam soteikė duocėnta laipsni, ėr ons patapa pėrmo lietovio, gavosio tuoki laipsni Rosėjuo.

1914–1915 metās stažavuos Italėjuo ė Švedėjuo. 1916–1917 metās bova Permės onėversėteta ekstrauordėnarėnis pruopiesuorios.

1917 metās dalīvava Rosėjės tautū kuongrėsė Kijevė. Bova Okrainas Radas vēkies, atstuovava Okrainas delegacėjē 1918 metū Brest-Lituovska taikuos derībuos terp Tarību Rosėjės ė Vuokītėjės.

Pasitraukė i Vuokītėjė, vuo 1918 metū pabėnguo atsirada Lietovuo, bova itraukts i Valstībės tarība.

1918.11.11-1918.12.26 vaduovava Ministru kabėnetou, sīkiom bova ožrobežė rēkalū ministros, tropotoka iejė ė krašta keravuojėma ministra pareigībės.

II M. Šleževėčė, III P. Dovīdaitė, IV M. Šleževėčė, V E. Galvanausks Ministru kabėnietūs bova ožrobežė rēkalū ministros.

Versalė taikuos kuonferencėjuo bova Lietovuos delegacėjės vaduovs.

Nu 1920 metū diestė aukštūsius korsūs, 1922–1926 metās bova Lietovuos onėversėteta pruopiesuorios.

1923 metās ož puolėtėni straipsni mienėsė kaliejė Varniū darbū stuovīkluo.

Ėšrinkts III Sėima atstuovo nug Lietuvuos tautėninku sājonguos.

1926.12.17-1929.09.26 vaduovava XIV Ministru kabėnetou, sīkiom bova ožrobežė rēklū ministros. Nug 1928 metū lapkristė laikėna ējė krašta apserguos ministra parēgas.

1929.05.06 anou miegėna ožmoštė stodėntā, bet Vuoldemars nenokentiejė.

1929 metās ėštremts i Platelius. paskom puolėcėjės prīvaizuo gīvena Zarasūs. 1934 metās napavīkos pučou, ons, kap dalīvis, bova ikalints. 1938 metās amnestouts. Ėštrėmts i ožrobeži.

Sīkiom so kėtās ikūrė Lietoviu tautuos pažonguos partėjė (1916), Lietoviu tautėninku sājonga (1924). Bova anūm vēkies. „Gelžėnė vėlka“ uorganėzacėjės vėins vadū.

Bendradarbiava spauduo. Parašė savuotėšku korėniū, goldė gruožėnė lėteratūra.

1940 metās bėrželė mienėsi pagriiža i Lietova. Tarību valdiuos bova sojėmts ėr ėštremts. 1940–1942 metās gīvena Ordžuonėkdzie. Vielē sojėmts ė kalints Maskvuo.

Mėrė 1942 metās groudė 16 dėina Maskvuos Botīrku tiormuo.