Šv. Ontana Paduvietė bažninčė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
BZN Telsiai church 1 front 2.jpg

Šv. Ontana Paduvietė bažninčė - baruokėnė-klasėcėstėnė Telšiū vīskopėjės katedra, pastatīta 1761-1791 metās (dabartėnis buokšts bėngts 1821 m.). Pri anuos īr ėr Telšiū dekanats. Vėinintelė Lietovuo bažninčė, torontė dvėukštė altuorio. Katedra pastatīta ont aukštiausės Telšiū Insolas kalna. Gerā matuos miesta panuoramuo. Pri anuos stuov bovės bernardėnu vėinoulīns (dabartėnė semėnarėjė (ikorta vīskopa V. Borisevičiaus 1927 m.)) ė vīskopū rūmā (pastatītė 1929 m., palē žīmaus tuo meta arkėtekta V. Dobeneckė briežėnius). Īr šalėp ėšlėkės pastats, katramė seniau bova pėrmuojė Telšiū muokīkla (statīta 1798 m.). Švėntuorio so Katedras aikšyė jung vartā, šaukamė Garbies vartās. Vėsa šėta pastatū kuompleksa žmuonis miegst vadintė "Žemaitėjės Vatėkano".

Istuorėjė[taisītė]

BZN Telsiai church 1 gate 2.jpg

Šalėp bovosės (laikėnuos) bažninčės 1624 m. pastatīts bernardėnu vėinoulīns, katrėi bova pakvėistė fundatuoriaus Telšiū žemės valdītuojė (seniūna) LDK puokanclerė Puovėla Sapiegas ėr anuo patiuos Kuotrīnas. P. Sapiega ton dėrba sekdams kėtū magnatu pavīzdio: J. Chodkevīčė (1609 m. ikordėna bernardėnus Kretinguo) ėr A. Valavīčė (1614 m. ikordėna bernardėnus Tītovienūs). Fundacėjės akta 1624 m. kovo 31 d. patvėrtėna tėkrāsis Telšiū savėninks karalios Žīgėmonts III.

1650 m. surė̄sta vīskopa Petra Parčevskė rūpestio naujė medėnė bažninčė. Ana par 1702 m. miesta gaisra sodegė. Šalėp bova pastatīta Loreta Švč. Panuos Marėjės kuoplīčė, katra vieliau tapa morėnės bažnīčės šuonėnio dėdioujo altuoriomė.

1738 m. pastatita naujė medėnė.

Bernardėnu mūrėnė vėinoulīna (L skvarmas) vėins šmuots pastatīts 1702 m., kėta - 1762 m. Ėš Kretingas parkelta muokīkla, katruos mūrėnis dviaukštis pastats ėškėla 1796 m. (dabā dā stuov).

1761 m. pradieta statītė mūrėnė bažninčė, 1794 m. kuonsekrouta. Naujuojė bažninčė gava dvėgoba Loreta Dieva Muotinas ė Šv. Ontana Paduvietė varda.

Telse rz 5.jpg
Telse rz 3.jpg

1802 m. sodarīta sotartės pastatītė prībažnītė ė 2 buokšto (pristatīts tik prībažnītis).

Par 1830-1831 metu sokelema bažnīčiuo bova švėntėnamas sokėlieliu boriū vielevas.

1853 m. oždarīts bernardėnu vėinoulīns, bernardėnā ėškeldintė i Kretinga ė Tītovienus. Klebuona J. Moncevičiaus rūpestio 1862 m. ėšmūrīts bažninčės buokšts, nes bažnītė diel kalna slinkėma pradiejė skėltė. Jau 1867 m. gauts valdiuos leidėms remuontoutė anūn.

1881 m. gauts leidėms remuontoutė audruos apgriauta buokšta. Ons nugriauts ė pastatīts nūdėinas. Arkėtekts Piotrs Serbinovičios 1893 m. sopruojektava švėntuoriaus tuora ė vartus, 1896 m. parėngė bažninčės remuonta pruojekta. Ana so partraukuomės remuontouta lėg 1914 m. Ikūrus Telšiū vīskopėjė, bažninčė 1926 m. tapa katedra (vīskops Jostėns Staugaitis).

Arkėtektūra[taisītė]

Bažninčė vielībuojė baruoka ė klasėcėzma stėliaus, stačiakompė plana, vėinabuokštė, so trisėinė apsėdė. Vėdos 3 navu, atskėrtū pėliuorēs, dėngtū skliautās, balkuonā. Meistros Jorgis Mažeika sokūrė septīnis altuorios, vėins ėš anū (didīsis) īr vadėnams Loreta Švč. Panuos Marėjės. Puožemiūs (senuosiuos bažninčės) bova irėngta sodietinga hipuokaustėnė šėldėma sėstema (rasta par kasėniejėmus 1987 m.). Īr kriptas kor palaiduotė vīskopā J. Staugaitis, V. Buorėsevīčė, P. Ramanausks.

Nūruodas[taisītė]

Telse rz 7.jpg

Aple Bernardėnu vėinuolīna ė bažninčė

Aple Telšius

„Mažoji studija” aple Telšiū katedra

Vikitėka: Šv. Ontana Paduvietė bažninčė – Pavėikslėlē ėr kėta medijė, sosėjosi so straipsnio.