Doblėns
| Doblėns | |
|---|---|
| Vazids nu opes | |
| Valstībė: | Airėjė |
| Mers: | - |
| Gīventuojū : | 505 739 |
| Pluots: | 114,99 km² |
Doblėns (airėškā - Baile Átha Cliath, ong. Dublin) - Airėjės Respoblėkas suostėnė ė magtīngiausės miests, veik vuora ė jūras oustā, miests īr rītėnie Airėjės saluos posie.
Torėnīs |
Istuorėjė [taisītė]
| |
Šėtam straipsni īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū |
Ofėcėjalė Doblėna ėkūrėma data īr 998 metā, bet pėrmuojė leika miests pamėnavuots 140 mūso eras metās, kūmet Doblėna gīvenvėitė bova vadėnama Eblana.
Vėkingā bova pėrmėjē miesta prietelē. Ton fakta ėruoda arkeolougėnē kasėnėjėmā Wood Quay, šalėp miesta centra, kor rasta vėsuokio ėronkio, sėino ėr nomu griovėsio.
IX omžiou Doblėns bova ožjīmts dano. Airē lėikās ožjīimdava miesta, bet naėlgam. 1171 metās danus ėšvarė onglā, katrėims vadovava Henrės II.
Lėgė XVII omžeus vėdore Doblėns mėnavuojams, kāp mėnkos vidoromžiu miestalės. Bet 1649 metās, pu Onglėjes pėlėitėne kara miesta bova ožgroubės Olėverės Kromvelės. Tuon meto Doblėne gėvena aple 9000 prieteliu.
XVII omžeus pabėnguo miests pradėje plėistės. Glava ton priežastės bova protėstantu pabėgėlē ėš Euroupas. XVIII omžeu Doblėns grētā auga. XVIII omžeus pabėnguo Doblėns aplėka untruojo vagol dėdoma miestu Brėto ėmperėjuo.
Paskelbos Airėjes naprėgolomībė, 1922 m. Doblėns palkėka šalėis suostėne, koltūras, akanoumėkas ė polėtėkas centro.
Klėmats [taisītė]
Doblėnė vīraun jūrėnės klėmats, kor žėimas īr šėltas, o vasaras - vėises.
Žėima daugeusē līn, aba ēn šalpdrėba. Šlapdrėba gal testėis nu lapkrestė lėgė balūndė. Snėigs vėdotėnėškā įšsėlaika 4-5 dėinas par matos.
| Mėinou[1] | Sau | Vas | Kuo | Bal | Geg | Bėr | Lėi | Rog | Sie | Spa | Lap | Gro | 2005-2006 metā |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vėdotėnė aukšta | 8°C (46°F) |
8°C (46°F) |
10°C (50°F) |
13°C (55°F) |
15°C (59°F) |
18°C (64°F) |
20°C (68°F) |
19°C (66°F) |
17°C (63°F) |
14°C (57°F) |
10°C (50°F) |
8°C (46°F) |
13°C (56°F) |
| Vėdotėnė žema | 1°C (34°F) |
2°C (36°F) |
3°C (37°F) |
4°C (39°F) |
6°C (43°F) |
9°C (48°F) |
11°C (52°F) |
11°C (52°F) |
9°C (48°F) |
6°C (43°F) |
4°C (39°F) |
3°C (37°F) |
6°C (42°F) |
| Vėsa krėtouliu | 67 mm (2.6") | 55 mm (2.1") | 51 mm (2") | 45 mm (1.7") | 60 mm (2.3") | 57 mm (2.2") | 70 mm (2.7") | 74 mm (2.9") | 72 mm (2.8") | 70 mm (2.7") | 67 mm (2.6") | 74 mm (2.9") | 762 mm (29.5") |
Transports [taisītė]
Šeurėnie miesta posie vėik ėnternacėjonalėnes Doblėna vora ousts (airėška - Aerfort Bhaile Átha Cliath), keltās pōikos sosėsėikėms so Lėverpolio ė Holėhedo. Išvystyta mašinų, metalo, maisto, tekstilės, siuvimo pramonė, laivų statyba, alaus pramonė (garsioji „Guiness“ aludarių kompanija).
Viešasės transports [taisītė]
Kelėivėnes [taisītė]
Daug Doblėna gyventojo keliau so kelėivėnėm. Miesta kelėivėnes valdo bendruovė Bus Átha Cliath (Dublin Bus), katra tor aple 200 autobuso. Naktėis meto Doblėnė tēpat važiou kelėivėnės, bet retiau ė tėk tam tėkruom krītėm rečiau. Naktėnės kelėivėnės žīmėmas N, pvz. kelėivėnė 39, naktėis meto būn 39N.
Traukėnē (Dartā) [taisītė]
Miestėnē Traukėnē Doblėnė vadėnamė terp prieteliu Dartās (nu DART). Anie īr dėdlė patuogė transporto prėimonė, prietelems, katrėi važiou ėš Doblėna primiestio ė centro.
Tramvajē [taisītė]
Doblėnė vėik tramvajā, katrie, ėr katrū lėnėjės vadėnas LUAS.
Rīšē [taisītė]
Doblėns īr Airėjes naujīnu ė rīšio centrs. Mieste vėik daug laikraštiu, radėjė stoutiu, telekomunikacėjo kompanėjo centrėnio būstėnio. Teppat čė vėik svarbeusė Airėjes pašta (An Post) ė telekomunikacėjo bendrovio Eircom, Vodafone, o2 centrėnes būstėnes ė glabnėjė infrastoktūras objektā.
Pamėnklā [taisītė]
- Doblėno pėlis
- The Spire monomėnts
- Doblėno pašts
- Ha'penny tėlts
- Šv. Patrėka katedra
Miestā partnerē [taisītė]
- Barseluona (Katalonėjė, Ėspanėjė),
- Lėverpolės (JK),
- San Chose (JAV).
Prietelē [taisītė]
Vagol 2006 m. sorašīma doumenės prieteliu skaitlės bova:
- Doblėnė:
- 505 739
- Doblėna orbanėzuotuo zounuo:
- 1 045 769
- Doblėna regėjounė:
- 1 186 821
- Dėdlėja Doblėna zonuo:
- 1 661 185
Doblėnė gėven ėvairiu tautū prietele. Daugeusė gėven airio, onglo, lėnko, lėitovio, latvio, žemātio, negerėitio, kėno, okrainėitio ė roso.
Šaltenē [taisītė]
- ↑ Weather and climate data from BBC Weather.
