Kazīs Grinius

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Kazīs Grinius

Kazīs Grinios (lt: Kazys Grinius 1866-1950) - Lietuvuos tarpukare politinis veikies, tretėsis Lietuvuos prezidėnts. Trumpiause sav postė išboves Lietuvuos prezidėnts per vės istuorėj.

Biografėjė[taisītė]

Grinios gėmė 1866 metās gruod 17 dėin Selemas Būduos kaimė. Muokies oškėnes pradinie mokykluo. Vėleu muokslus tes Marijampuoles gėmėnazijuo, kor prisidiej pri "Aušruos" platėnėm. Studijav Maskvuos universitet medicinas fakultetė. Studijuodams dalyvav slaptuo lietuviu studėntu veikluo.

1888 metās dalīvav pėrmam lietuviu demokratu suvažiavėmė, vėliau publikav straipsnius "Varpė". 1906 metās prisidiej pri lietuviu demokratu partėjes programas korėm.

1896 metās ved Joan Pavalkīīt. Gīvena ė dėrba Pavalkie.

1899 metās žmuona pagimd sūn Kazio. 1902 metās Marijampuolie susilauk dokters Gražinas.

Pėrmuoj pasaulėn kar metās gyven Rusijuo. 1918 metās spal 8 dėin plėšikaujantis kareive nušuov Joan Griniuvien i sunke sužeid dokter Gražin kuri zars mėr. palaiduotas Kislovodsk stačiatikiu kapinies.

1917 metās Voronežė išrinkts i Rusėjes lietuviu taryb. 1919 metās Prancūzijuo bov Lietuvuos repatriacėnes komisėjes pirmininks. Padiej lietovems grižt i Lietov iš vuokiečiu nelaisves.

1919 metās gryž i Lietov i pradiej ruoštėis Steigiamuoj seim rinkėmams kap vėins valstiečiu liaudininku blok lyderiu.

išrinkts i Steigiamuj Seim. 1920 metās bėržel 19 dėin paskėrts vadovaut ministru kabinetou, katras valdžiuo išbov iki 1922 metū vasar 2 dėinuos. k. Grinios išrinkts i I, II, III Steigiamusius Seimus. 1926 metū bėržel 7 dėin išrinkts Lietuvuos prezidėnto, katrou bov iki 1926 metū groud 17 dėinuos perversm.

Po perversm pasitrauk iš politikas, dėrb medicinas sritie, redagav kelis leidinius. 1942 metās už protest rašt vuokietiu valdžios ištrėmts i kaun Ažuolū Būd. 1944 metās pasitrauk i Vakarus.

1950 metū bėržel 4 dėin mėr Čikaguo.

Bova prīš
Aleksandrs Stulginskis
Lietuvos prezidentas
1926
Pakaitė
Antans Smetuona