Mienolis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Mienolis

Mienolis īr vėinintelis gomtėnis Žemės palīduovs ėr artėmiausis anā kuosmėnis kūns. Mienolis tēpuogē ontros vagol rīški (pu Saulės) dongaus objekts. Vėdotėnis atstoms terp Žemės ėr Mienolė īr 384,4 tūkst. km. Diel skėrtinga Mienolė apšvėistoma ėš Žemės veizamas Mienolė fazės.

I Mėnoli bova nusileidė̄ žmuonis. Šėtō pėrms padarė JAV prietėlis Nėls Armstruongs 1969 m.

Mienolis īr dėdlē svarbos vėsū tautū mitoluogėjuo, tēpuogē ė baltu.

Mienole jodiejėms[taisītė]

Mienole lėbracėjės ė paziu kaitas anėmacėjė
Mienole paziu kaita: Jauns ●, prīšpėlnis ◐, pėlnatis ○, Delče ◑

Mienolis skrend i rinki Žemės elėpsėne uorbėta, diel ton nū anuos būn ne vėinuodo atstomo. Artiausē priartie lėgė 363 300 km, vuo tuoliausē būn lėgė 405 500 km. Nuors Mienolis skrend i rinki Žemės palē ton pate krītė pačia kryptimi, kāp Žemė sokas i rinki sava ašeis, bat diel letesne skrėdėma žmuogou, stebontiou Mienolė nū Žemės vuodėjė, ka Mienolis dongaus skliauto jod ėš vakarū i rītū šmuota. Kuožnās metās Mienolės notuolst nū Žemės par 3,9 cm.

Jodiedams i rinki Žemės Mienolis prėklausuomā nū Saulės apšvėitėma matuos kuožn a lėika kėtuoks – tas vadėnama Mienole pazė. Abruozdielie galėt pavėiziet i Mienole pazės. Pėlns mienole cėkls ožtrunk 29,5 paruos.