Urala kalbas

Urala kalbuom dėdliausia rokounamas Euruopuo ė Azėjuo. Ton kalbū gropė apem 30 kalbū, katruom rokounas aple 20 mėlėjuonū žmuoniū.

[taisītė] Kalbū skėrstīms

Tradėcėškā, urala kalbas skėrstuomas i samuodū ė fėnaūgrū kalbū gropes.

Šiaurės samuodu kalbas:
- Nencu kalba
- Encu kalba (zars ėšnīkosė)
- Nganasanu kalba
- Juratu kalba (ėšnīkosė)

Pėitū samuodu kalbas:
- Selkupu kalba
- Kamasėnu kalba (ėšnīkosė)
- Matuoru kalba (ėšnīkosė)

Ugru gropė:
- Vengru
  - Vengru kalba
- Uobės ugru
  - Chantu kalba
  - Mansiu kalba
Fėnu gropė:
- Baltėjės fėnu
  - Soumiu kalba
  - Estu kalba
  - Karelu kalba
  - Līviu kalba (zars ėšnīkosė)
  - Vepsu kalba
  - Ėžuoru kalba (zars ėšnīkosė)
  - Vuodu kalba (zars ėšnīkosė)
- Permes kalbas
- Vuolgas kalbas
  - Mariu kalba
  - Muordviu kalbos
    - Erziu kalba
    - Muokšu kalba
- Ėšnīkoses Baltėjės-Vuolgas kalbas, aple katras īr mažā doumenū
- Samiū kalbas (10 kalbū, čiesās laikuomas dialektās).
  - Vakaru samiu kalbas
    - Pėitu samiu
    - Umėjė samiu (zars ėšnīkosė)
    - Lolėjė samiu
    - Pėtėjė samiu (zars ėšnīkosė)
    - Šiaures samiu
  - Rītū samiu kalbas
    - Kemės samiu (ėšnīkosė)
    - Inare samiu
    - Akalas samiu (ėšnīkosė)
    - Kėldėna samiu
    - Skuolta samiu
    - Tere samiu (zars ėšnīkosė)