Īkapės

Nabašnėnka griautē so īkapėm. Kīrkarelė moziejos Torkėjuo

Īkapės ī dāktā, katrūs ded sīkiom so nabašnėnko i anou graba. Daba īkapėm šauka nabašnėnka pusmertėni apsirėngėma, ale seniau tas būs ė vėsuoki papoušėma ė kėti dāktā – ginklā, darba rakondā (pjautovs, verpstelė, īla, adeta). Tas parēn ėš vieras, ka žmuogou pu smertėis tėi dāktā vėināp vuo kėtap būs rēkalingi – nabašnėnks dausūs tūliaus dėrbs sava darbus aba tories kuovuotė so smakās.

īpatingās atvejēs senuobie (kap laiduoj dėdžiūnus, dėdlius konėgus) i kapa liuob dies ne tėktās īpatingā brongius, poušnius dāktus, bet ė gīvuolius (īpatingā žėrgus), žmuonis (tarnus).

Lietovuo senuobėniūs kapūs rond titnaga vilītiu, žvieriū dontū, gintara pakabotiu, kūlė kėrvātiu, kaula jėtėgaliu. Kap radas metals, kap īkapės pradiejė dietė gelžėnės šuoblės, kėrvius, kaplius, dalgės, darba rokondus. Nug XV omžious īkapės jau dies retā, tonkiausē tas būs pėnėgā (muonetās).