Švėnts Martīns

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Švėnts Martīns atėdoud sava apsiausta

Švėnts Martīns ī katalėku švėntāsis, gėmė̄s 316 metās Vengrėjo. Ons gėmė žalnieriaus šeimuo, patsā būdams pėnkiuolekas istuojė i vaiska, vuo 337 metās pasikrėkštėjė. Ons miegėna atverstė i krėkštiuonībė ė sava šeima, bet atvertė tiktās muotīna. Ėšiejė̄s ėš vaiska, Martīns gīvena Liguga vėniuolīnė, vuo paskom bova parkelts i Tūra, palėka Tūra vīskopo. Mėrė 397 metās.

Švėnts Martīns garsiejė sava čiūdās. Ons bova dėdlē gerbiams Prancūzėjuo, Olandėjuo, Vuokītėjuo.

Žėnuomiausis Švėnta Martīna darbs, katros atvaizduonams ė lietoviu menė, ī tuokis: kap Martīns da slūžėjė vaiskė, ons sīki sotėka bavēk plėka, nug šaltė tėrtonti ūbaga, tā ons atpjuovė kardo sava apsiausta šmuota ėr atėdavė ūbagou.

Švėnta Martīna dėina ī rodeni, lapkristė 11.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Alė Počiulpaitė. „Tautodailės siužetai, personažai, jų vaizdavimas“. Liaudies kultūra, 1992, 1, psl. 40−43.