Algis Oždavėnīs
 | |
|---|---|
| |
| Gėmė: | 1962 m. balondė 26 d. Vėlnios, Lietovuos TSR |
| Mėrė: | 2010 m. lėipas 25 d. (48 metai) Kabelē, Lietova |
| Patė: | Virgėnėjė |
| Vākā: |
Doruotiejė, Rūta |
| Darbs: | pėliuosops, menuotīrėninks, koltūroluogs, orientalėstos |
Algis Oždavėnīs (gėmė̄s 1962 m. balondė 26 d. Vėlniou, mėrė̄s 2010 m. lėipas 25 d. Kabeliūs) bova lietoviu pėliuosops, menuotīrėninks, koltūruoluogs, līgėnamu cėvėlėzacėju stodėju, Rītū koltūru žėnuovs. Ons bova vėins dėdliausiu Lietovuo antėkas, neoplatuonėzma, islama žėnuovu šalie.[1]
Gīvenėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Gėmė Algis Oždavėnīs 1962 m. balondė 26 d. Vėlniou. Vākīstė praleida Droskėninkūs. Kap muokės muokīkluo, tap rašė istuorėjės aplė indienus.
1980–1987 m. stodėjava Valstībėniam dailės instėtotė Vėlniou, tenās palėka menuotīrėninko. Dėdlē kuovuojė prīš tarībėni rieda – traukėni „Droskėninkā-Vėlnios“ ėškielė Lietovuos vieleva, paskom par kuonferencėjė instėtuotė vėišā atsisakė pasakuotė aplė tarībėni suocrealėzma mena. Algis Oždavėnīs bova ėšmests ož ton ėš instėtota, ale padedont Onatanou Ondrėjauskou, paskom apėnt sogrōžints i muokslus.
Pradiuo ons tīrėniejė XX o. ontruos posės Lietovuos dailė, ale paskom sosiduomėjė „dūšės literatūra“: Gurdžėjėvo, Kastaneda, H. Giunterio, Tarthango Tulku. Paskom periejė prī tradėciuonalėzma, dėdlē sava tīrėniejėmus grindė sūfėzma pasaulieveiza (riemės F. Šuono, T. Borkharto, M. Lingso, S. H. Nasro, A. Kumarasvamio, R. Genono. Sosisėikė̄s so Martīno Lingso, katros terpovainie bova VDU senuosės onglu literatūras pruopiesoriom, sosipažėna so Londuona neoplatuonėkās. Miegindams sovėinītė „Atienu luogėkas“ ė „Jerozalės vieras“ diskursus A. Oždavėnīs grēžies i islamėška tradėcėjė, senāsės Vėduržemė jūras kraštū vieras.[2]
A. Oždavėnīs daugomuo tīrėniejė Platuona, pėtaguorėitiu, stuojėku ė neoplatuonėku pėliuosuopėje, islama (īpatingā sūfėzma) koltūra, senuobės Egėpta, Mesopuotamėjės tradėcėjės, šiūlaikėnė koltūra ė pėliuosuopėjė. Diestė vairiūs Euruopas, Azėjės, Australėjės onėversėtetūs.[3]
1987–1989 m. bova žornala „Literatūra ir menas“ dailės korespondėnto, 1987–2002 m. komparatīvistėnės koltūroluogėjės, estetėkas ė mena teuorėjės skīriaus muokslėnis bėndradarbis Lietovuos koltūras ė mena instėtotė. 1995–2002 m. dėrba Lietovuos pėliuosopėjės, koltūrasė mena instėtotė, nū 2000 m. bova Vėlniaus dailės akademėjės Kauna dailės instėtota vīresnīsis muokslėnis darboutuos, Humanėtarėniu muokslu katedras vedies, pruopiesorios.
1998 m. Lietovuos mena kūrieju asuocēcėjė anon prīpažėna kap geriausi dailės krėtėka. 2000 m. apdoveniuots P. Duovīdātė premėjė. Muokslėninks bova Lietovuos dailėninku sājongas (1999), Terptautėnės neoplatuonėškūju stodėju draugėjės JAV sekcėjės (1997), Lietovuos orientalėstu asuocēcėjės (1992), Lietovuos estetėku asuocēcėjės (1993), daugībės tēstėniu muokslėniu leidėniū ė kningu serėju redkuolegėju narīs.[4]
2008 m. palėka habėlėtouto muokslu daktaro.
A. Oždavėniou prīgol daugībė muokslėniu straipsniu, pargoldīmu, recenzėju aplė koltūra ė dailė, puoezėjės ė pruozas kūrėniū autuorīstė. Pėliuosops parašė, sodarė ėr ėšleida daug muokslėniu monuograpėju, antoluogėju stodėju, straipsniu lietoviu ėr onglu kalbuom.[5]
Kningas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- Versmiū labėrintā (Versmių labirintai: Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija, 2002)
- Helienėškuojė pėliuosopėjė nug Numenina lėgė Sėrėjana (Helėniškoji filosofija nuo Numenino iki Sirijano, 2003)
- Egėpta nabašninku kninga (Egipto mirusiųjų knīga, 2003)
- Auksėnė grodėnė (The Golden Chain: An Anthologī of Platonic and Pīthagorean Philosophī, 2004)
- Pėliuosopėjė kap atgėmėma abrieds (Philosophī as a Rite of Rebirth: From Ancient Egīpt to Neoplatonism, 2004)
- Hermė Trismegista ėšmintėis kel’s (Hermio Trismegisto išminties kelias, 2005)
- Sėmbuoliu ėr abruozdieliu interpretacėjės klausėms senuobės cėvėlėzacėjūs (Simbolių ir atvaizdų interpretacijos problema senovės civilizacijose, 2006)
- Sūfėzmos Islama cėvėlėzacėjuo (Sufizmas Islamo civilizacijoje, 2007)
- Pluotėna šėrdės (The Heart of Plotinus: The Essential Enneads, 2009)
- Sakralėnē platuonėškuosės pėliuosuopėjės pagrindā (Sakraliniai platoniškosios filosofijos pagrindai, 2010)
- Pėliuosuopėjė ė teorgėjė vielībuojuo antėkuo (Filosofija ir teurgija vėlīvojoje antikoje / Philosophī and Theurgī in Late Antiquitī, 2010; 2016)
- Pakėlėms i Dongu islama ė žīdu mistėnies tradėcėjūs (Ascent to Heaven in Islamic and Jewish Mīsticism, 2011)
- Orfiejos ė platuonėzma šaknis (Orpheus and the Rōts of Platonism, 2011)
Literatūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- Rytai–Vakarai. Komparatīvistinės studijos – XII. Algio Uždavinio fenomenas / sud. A. Andrijauskas, Vilnius, 2012.
Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- ↑ Algis Oždavėnīs. Vėsoutėnė lietoviu encikluopedėjė, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Kazimieras Seibutis, „In memoriam Algis Uždavinīs“, Acta Orientalia Vilnensia 9.2: 185–187.
- ↑ Mirė profesorius Algis Uždavinīs
- ↑ Algis Uždavinīs (menotīrininkas, filosofas, kultūrologas, 1962–2010)
- ↑ SKAUSMINGOS MINTīS apie profesorių ALGĮ UŽDAVINĮ