Covid-19 pandemėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Sergontiu žmuoniū paplėtėms Svietė Kuoruonas virosa pandemėjės (tou čiesio da epėdemėjės) pradžiuo

Kuoruonas virosa pandemėjė, da vadėnama Covid-19 pandemėjė īr 2019-nCoV virosa epidemėjė, katra prasėdiejė Ūhana miestė, Kėnėjuo, 2019 m. patiuo pabėnguo ė 2020 m. pradiuo ėšplėta vėsuo Kėnėjuo, vuo 2021 m. - mažne kuožnuo valstībie. Ligšiuol aple ožsėkrietosios Kuoronas viroso pranešosės nie tėk Turkmienistans ė Tuvalu. Paskiausė šalės, katruo palėka ožfėksoutė pėrmė viroso ožsėkrietė žmuonis - Šiaurės Kuoriejė (2022 m. gegožės 8 d.), ale mėslėjama, ka šalėis valdė galiejė slieptė onkstesnės smertis nu virosa. Smertės ėštīnk aple 2% sergontiu, tonkiausē mėršt vīresnė omžiaus ė slabnė žmuonis. 2021-2022 m. pandemėjė miegėnama sotorietė vakcėnuom, ale basivīstantiūsė šalīsė vakcėnoutu skaitlē baisē žemė.

Euruopuo dėdlē nūg pandemėjės nukentiejė Buosniejė ė Hercogovėna ė Bolgarėjė, katrūs mėrė dėdliausis skaitlios žmuoniu šėmtou tūkstontiu gīvėntuoju, vuo svietė — Peru (2021 m. lapkristė 5 d. doumenėm). Palē vėsū smertiu skaitlio nu tuos lėgas daugiausē gīvėntuoju prarada JAV ė Brazilėjė.

Žemaitėjuo ė Lietovuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Žemaitėjuo ė ton patiu vėsuo Lietovuo epidemėjė grēta ėšplėta par 2020 m. kuova mienesė.

2020 m. vasarė 26 d. diel kuoruonavirosa griesmėngoma Lietovuos vīriausnībė valstībie paskelbė ekstremalė sėtoacėjė.[1] Pėrmas kuoruonas virosa nutėkėms Lietovuo bova ožtvėrtīnts 2020 m. vasarė 28 d.[2] Kuova 16 d. nūg 00.00 ad. Lietovuo paskelbts karantėns,[3][4] kuova 26 d. pratēsts lėgė balondė 13 d.[5]

Kuova 20 d. naktėis meto Lietovuo, Okmergie, nūg COVID-19 mėrė pėrms asmou.[6] 2021 m. lapkristė 5 d. doumenėm, Lietovuo nu pandemėjes pradiuos pasėmėrė vėrš 6000 žmuoniū.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]