Pereiti prie turinio

Dainavuos gėrė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

54°6′N 24°22′E / 54.100°N 24.367°E / 54.100; 24.367

Dainavuos gėrė ė Ūlas opės

Dainavuos gėrė, kėtap Droskėninku-Varienas mėškā, Godū gėrė ta ī dėdlė gėrė Dzūkėjuo, Varienas rajuonė ė Droskėninku savėvaldībie, patė dėdliausė ont vėsuos Lietovuos. Anuos pluotībė ī 1450 km² (patė medė 1145 km²). Sosided ėš aplė 250 mediu (mėškū). Dėdlis anuos šmuots pakliūn į Dzūkėjės nacēnalėni parka, vuo pėitā i Čepkeliu rezervata. Vakarūs sėik Nemona, pėitūs – Lietovuos robežio so Baltarosėjė, šiaurės vakarūs – Merkėnė, šiaurės rītūs – Valkėninkus. Pat vėsa gėrė ēn gelžkelis Vėlnios-Gardėns. Dainavuos gėriuo do miesto ī – Droskininkā ė Variena.

Dainavuos gėruo aug ėštėsā pošīnā (anūm čė ī 90 %). ī mažomielė beržīnu (4 %), eglīnu (3 %), joudalksnīnu (3 %). Daugomuo tas ī švėisē ė jauni šėlā, katrėi aug ont sausū kuopu, vuo mišresnės ė brondesnės aug gėrės pėitūs.

Gėriuo gausoms mielīniu, žemougiu, brokniu, spongouliu ė grību (īpatingā lapielaižiu, zelionku, baravīku). Drūtu žvieriu daug nie, ale ožtatās daug retū paukštiu (kortėniu, īvu, ereliu žovėninku, jūrėniu ereliu, tetervėnu, gerviu, šilvarniu, tūtliū ė kt.). Tepuogis ī vėlkū, baltūju zoikiu, ūdru, šermounieliu, žaltū, šnīpštieliū. ī retū vombuoliū[1].

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Dainavos giria. Tarību Lietovuos encikluopedėjė, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 374 psl.