Graiku kalba
Išvaizda
Graikų kalba (Ελληνικά)) | |
---|---|
Ruokounamas | Graikėjuo, Kėprė. Tēpuogė pėitū Albanėjuo, pėitū Italėjuo, pėitū Makeduonėjuo, centrėnie ė pėitū Bolgarėjuo, Torkėjuo ė kėtūs aplėnkėnies šalīs |
Besėruokounontiu | ~18 mln. |
Vėita svietė | 52 |
Kėlėms |
Indėeuruopėitiu |
Valstībėnė kalba | |
Valstībėnė kalba | Graikėjuo, Kėprė |
Kalbas kuodā | |
ISO 639-1: | el |
ISO 639-2: | gre |
SIL: | {{{SIL kuods}}} |
Graiku kalba (Ελληνικά) - genealuogėškā ėzuoliouta indėeuruopėitiu kalbū šeimas kalba. Graiku kalba ruokounasė aple 18 mln. žmuoniū Graikėjuo ė Kėprė, tēpuogė aplėnkėnies šalīs, Armienėjuo, Australėjuo, Austrėjuo, Kanaduo, Prancūzėjuo, Grozėjuo, Vuokītėjuo ė JAV, katrūs gīven graikā.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Senuosės graiku kalbuos istuorėjė skėrstuoma i 4 čiesa tarpos:
- arkaėni (ligė IX–VIII o. pr. Kr.),
- klasėkėni (nu VIII–VII iki IV o. pr. Kr.),
- helenėstėni ruomienėškaji (IV o. pr. Kr.–IV o. pu Kr.)
- vielībaji (nu IV o.).
Klasėkėnis laikuotarpis
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Klasėkėniam laikuotarpi jau vartuots balsėnis prībalsėnis graiku raštos. Senuojė graiku kalba vartuota ne tėktās Graikėjuo, ale ė anuos kuoluonėjuos, katruosė intensīvē raduosė tarmės, katrū glavnas:
- Juonienu tarme ruokoutasė Eubuojuo, kikladu saluosė ė kai katruosė Mažuosės Azėjės terėtuorėjuosė, (Efesė, Mėletuo, Smėrnė). Ta tarme rašė Huomers, Heruoduots, Hesiuods, Hėpuokrats.
- Euolienu tarme ruokoutasė šiaurėnie Mažuosės Azėjės pakrontės šmuotė, Lesba saluo, Tesalėjuo, Buojuotėjuo.
- Duorienu
- Atikas