Krīžėninkā
Krīžėninkā, da mėnavuojamė kāp krīžeivē, krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts 1190 m. Akruo, par III krīžiaus žīgi. Pradiuo ons teriuojė Artėmūju Rītū žemės bat kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė paguoniu žemiu.
Pradiuo krīžėninkā nokeliava Vengrėjuon ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, bat bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. 1226 m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė Kolma žemė. Krīžėninkā bistrē ožkariava daugoma prūsu ė paskum pradiejė poldėnietė koršiu, žemaitiu, lietoviu žemes. 1236 m. sosėjongė so kalavėjoutēs. Nomalšėna Herkaus Monta sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Bat krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė Aleksandros Nevėškis vuo baltu žemėsė ėškėla Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė, katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so Lenkėjė. 1346 m. krīžininkā pradiejė magtīnga baltu ataka ė sėikė ožėmtė Žemaitėje ė tēp sojongtė Lėvuonėjės žemes so valduom Prūsėjuo. Dielē šėtuo 1385 m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, 1410 m. lėipas 15 d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas Žalgėrė kuovas čiesu nugaliejė krīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. 1517 m. uordėna žemėsė sosėkūrė Prūsėjės konėgaikštīstė.