Lėnkėjė
| Rzeczpospolita Polska | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Lėnku | ||||
| Suostėnė | Varšova | ||||
| Dėdliausis miests | Varšova | ||||
| Valstībės vaduovā | Andžiejos Dūda Prezidėnts
Mateušos Moravieckis Ministros pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
312 696 km² (69) 2% | ||||
| Gīventuoju - 2019 m. bėrželis - Tonkoms |
38 386 000 (36) 123 žm./km² (61) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 489,80 mlrd. $ (23) 12 700 $ (54) | ||||
| Valiota | Lėnkėjės zluots | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
| Naprīgolnoms Ikūrėms
Atkūrėms |
X omžios 1918 m. lapkristė 11 | ||||
| Interneta kuods | .pl | ||||
| Šalėis tel. kuods | 48 | ||||
Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) īr valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.
Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tēpuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė. 1569 m. pasėrašios Lioblėna unėjė Lėnkėje sīkio so Lietova sodarė kuonfederacėnė šali, ATR, vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou 1772 m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė Rosėjės imperėjē, anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė Lėnkėjės Kuongresa karalīstė.
Lėnkėjė naprigolnoma atstatė 1918 m. lapkristė 11 d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės Pėrmuo svieta vainuo. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė Vėlniaus krašta so Lietovuos suostėnė priskaituomo Vėlniom. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.
Lėnkėjės ožpoulėmo 1939 m. siejės 1 d. prasėdiejė Ontra svieta vaina. Vuokītėjē ožpoulos siejės 17 d. i pagelba atskobiejė SSRS, ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.
Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „Solėdaroms“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka NATO, vuo 2004 m. ES narė.
Puolitėnė sistema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
Admėnėstracėnis soriedīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):
- Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Wielkopolskie; Puoznanė)
- Kojavėjės Pamarė vaivadėjė (Kujawsko-Pomorskie; Bīdgoščios ė Tuorunė)
- Lioblėna vaivadėjė (Lubelskie; Lioblėns)
- Lioboša vaivadėjė (Lubuskie; Gožuvs ė Zeliona Gura)
- Luodzės vaivadėjė (Łódzkie; Luodzė)
- Mazuovėjės vaivadėjė (Mazowieckie; Varšova)
- Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Małopolskie; Kruokova)
- Uopuolės vaivadėjė (Opolskie; Opolė)
- Pakarpatės vaivadėjė (Podkarpackie; Žešovs)
- Palėnkės vaivadėjė (Podlaskie; Balstuogė)
- Pamarė vaivadėjė (Pomorskie; Gdanskos)
- Silezėjės vaivadėjė (Śląskie; Katovicā)
- Švėnta Krīžiaus vaivadėjė (Świętokrzyskie; Kelcā)
- Vakarū Pamarė vaivadėjė (Zachodnio-Pomorskie; Ščecins)
- Varmėjės Mozūru vaivadėjė (Warminsko-Mazurskie; Olštīns)
- Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė (Dolnośląskie; Vruoclavs)
Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – Rīsā (Rysy, 2499 m) (Aukštūsiūsė Tatrūsė). Ėlgiausės opės – Vīsla (Wisła), Odra (aba Oderis) ė Varta (Warta).
Žmuonis[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs nomūs, 44 % - botūs. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - silezėitē, vuokītē, godā, okrainėitē.
Dėdliausė miestā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
| Vėita | Miests | Vaivadėjė | Gīvėntuoju skaitlios | Vėita | Miests | Vaivadėjė | Gīvėntuoju skaitlios | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Varšova | Mazuovėjės vaivadėjė | 1 724 404 | 11 | Balstuogė | Palėnkės vaivadėjė | 295 282 | |
| 2 | Kruokova | Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė | 758 992 | 12 | Gdīnė | Pamarė vaivadėjė | 248 042 | |
| 3 | Luodzė | Luodzės vaivadėjė | 711 332 | 13 | Čenstokava | Silezėjės vaivadėjė | 232 318 | |
| 4 | Vruoclavs | Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė | 632 067 | 14 | Radoms | Mazuovėjės vaivadėjė | 218 466 | |
| 5 | Puoznanė | Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė | 548 028 | 15 | Sosnovecos | Silezėjės vaivadėjė | 211 275 | |
| 6 | Gdanskos | Pamarė vaivadėjė | 461 531 | 16 | Tuorūnė | Kojavėjės Pamarė vaivadėjė | 203 447 | |
| 7 | Ščecins | Vakarū Pamarė vaivadėjė | 408 172 | 17 | Kelcā | Švėnta Krīžiaus vaivadėjė | 199 870 | |
| 8 | Bidgoščios | Kojavėjės Pamarė vaivadėjė | 359 428 | 18 | Glivicės | Silezėjės vaivadėjė | 185 450 | |
| 9 | Lioblėns | Lioblėna vaivadėjė | 343 598 | 19 | Žešovs | Pakarpatės vaivadėjė | 183 108 | |
| 10 | Katovicā | Silezėjės vaivadėjė | 304 362 | 20 | Zabžos | Silezėjės vaivadėjė | 178 357 |
Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo BVP Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė ES ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.
Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara paslaugū sektuorios (57,4 %), pramuonė (40,2 %) ir žemės ūkis (2,4 %). Glabnė prekības partnerē - Vuokītėjė, Kėnėjė ė Italėjė.
Energėjės sektuoriuo domėnou onglės, 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln. t onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns šėltnamė efekta sokelontiu doju šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė lignita nauduojėma energetėkuo.
Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.
Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – Frederiks Šopens, Arturas Rubinšteins, Ignacos Jans Paderevskis ė Kšėštofs Pendereckis. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.
Literatūruo platē žėnuomė lėnku ruomantėkā Aduomas Mėckevėčios, Jolėjos Slovackis ė Zigmunts Krasinskis. Tēpuogė ėš Lietovuos kėlės Česlovs Milošos, Olga Tokarčuk (abodo Nuobelė literatūras premėjės laureato).
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |