Pereiti prie turinio

Kvėstė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Kvėstė
Kvėstė Mažeikiu rajuonė
Kvėstė Mažeikiu rajuonė
Ėlgoms 28 km
Baseina pluotībė 102 km²
Debits 0,97 m³/s
Prasided Skouda rajuons
Žiuotis Vardova
Valstībės/kraštā Lietova (Žemaitėjė)

Kvėstė īr opės Skouda ė Mažeikiu rajuonūs; Vardovuos kairīsis ėntaks. Tek par Bukontiu suoda.

Tek ėš Rauduonuosės pelkės ī šiaurės rītus pru Okrėnus ė Kukiū k. terituorijuo ītek i Vardova, 17,1 km nu anuos žiuotiū. Kert Seduos-Žėdėku (Nr. 207) ė Mažėikiu-Žėdėku (Nr. 170) kelius.

  • Kairė̄jė: 19,2 km nu žiuotiū - Gabėžis (ilgis 9,1 km, basēna platoms 18,3 kv. km), 14,0 km - Gedvīds (ilgis 6,2 km, basēna platoms 13,4 kv. km), 12,4 km - Dobopis (ilgis 3,2 km, basēna platoms 9,0 kv. km), 10,4 km - Gėropis (ilgis 2,5 km), 3,5 km - Vėčiopis (ilgis aple 5 km), 1,8 km - Lašėšopis (ilgis 5,8 km), Nūropis (ilgis 4,3 km).
  • Dešėnėjē: Pavardopis (ilgis 0,6 km)

Prī Kvėstės īr Pakvėstė, Račaliu, Astėikiu, Pocaičiu, Okrėnū, Bukūnčiu, Kukiū kaimā. Kair. krontė, Astėikiu k., īr Pakvėstė, dā kėtēp mėnavuojamė kāp Astėikiu senkapē (AV 682).

Baudžiavuos gadīnie Astėikiu k. Kvėstė bōva ožtvėnkta ėr pastatīts malūns, katras pru 1914 m. vaina sodegė. Paskiau, vainā pasėbengos bov atstatīts. 1925 m. malūna nopėrka žīds Duovīds Perėsos, pu tuo anuo sūnos Aizėks. Ožējos vuokītēms, čė vėino čieso gīven vuokītis Leons Gruosos. Ož malėm rēkiejė muokiet pėnėgās, 50 kg liuob kainoutė aple posė lėta. Ožsėnešos tvėnkėniou malūns bova ėšnoumuots Stanėslovou Beržėnskiou, katras anon soremantava ėr malė lėgė pat 1942 m. Sosėkūros kuolūkiam malūna nopėrka Aleksos Žėlakauskos, katros 1971 m. anon perdav Mėčiūrėnė kuolūkiou. Dabarčiov malūna nebie. Pastats bova labā sens, dėl tuo anon nugriuovė.

Kvėstės šlaitā ėr vaga paskėndė vešliūs lapuotiu medīnūs, katrėi diel tonkiū ėivu vėituoms sonkē praēnamė. Pėlna nedėdeliū pėivieliu, šlaitū, aikštieliu. Kėik dėdelēsnė salpa īr prī Dodopė. Vėngiouts, vešlēs medēs apžielė̄s Kvėstės opalis brongintėns diel ėšlėkosiu keravuojamu ė keravuotėnu augalū vėisliu, ėr kāp poiko kraštuovaizdė torėntis elemėnts. Čė aug vīrėškuojė gegožraibė, kalnėnis peliežirnis – labā reta rūšės Mažėikiu rajuonė, pu kelis egzempliuorius rasta tėktā šiuo vėituo ėr prė Gedvīdu, siauralapė driegmenė, dvėlapis blūndis ėr kt.

  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. - T. 13. - P. 475.
  • Lietuvos upių kadastras. - Vilnius, 1959. - D. 1. - P. 125.
  • Lietuvių enciklopedija. - 1991. - 2 leid. - T. 15. - P. 34.


Vikitėka: Kvėstė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.