Luotīnėšks rašts
(Nusokta ėš Luotīnėšks raštos)
Luotīnėšks rašts īr nuogniausē svietė ėšplėtės ožrašīma būds, katros īr padėrbts abiecielėškā. Luotīnu rašts radas ėš graikėška rašta atmaina, katros bova pajėmts senuobės Ruoma valdiosiu etrosku. Paskom ton rašta pasėjiemė ruomienā ė padėrba sava kalbas ė vėsuos impėrėjės rašto.
Vėdoromžēs tas rašts palėka ruomanu kalbū rašto, a paskom, čiesou biegont, palėka bavēk vėsuos Euruopas rašto (ėšskīros Graikėjė ė kėtus pravuoslavu kraštus).
Kāp euruopėitē pradiejė svieta apvainavėma tāp luotīnu rašts ėšplėta ė pu kėtus žemīnus. Daba anou ožrašuoma daugoms Afrėkas, Amerėkas, Australėjės ė Okeanėjės ė kāp katras Azėjės kalbas.
Apatiuo ėšgoldīts daba nauduojams luotīnėšks rašts:
| Raidie | A | B | C | D | E | F | G | H |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Luotīnėškas pavadėnėms | ā | bē | cē | dē | ē | ef | gē | hā |
| Luotīnėškas tarėms | /aː/ | /beː/ | /keː/ | /deː/ | /eː/ | /ɛf/ | /ɡeː/ | /haː/ |
| Raidie | I | K | L | M | N | O | P | Q |
| Luotīnėšks pavadėnėms | ī | kā | el | em | en | ō | pē | qū |
| Luotīnėšks tarėms | /iː/ | /kaː/ | /ɛl/ | /ɛm/ | /ɛn/ | /oː/ | /peː/ | /kʷuː/ |
| Raidie | R | S | T | V | X | Y | Z | |
| Luotīnėšks pavadėnėms | er | es | tē | ū | ex | ī Graeca | zēta | |
| Luotīnėšks tarėms | /ɛɾ/ | /ɛs/ | /teː/ | /uː/ | /ɛks/ | /iː ˈɡrajka/ | /ˈzeːta/ | |
Paplėtėms svietė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Literatūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- Люблинская А. Д. Латинская палеография. — М., 1969.
- Нидерман М. Историческая фонетика латинского языка / Пер. с фр. и прим. Я. М. Боровского. — М.: Издательство иностранной литературы, 1949.
- Фёдорова Е. В. Введение в латинскую эпиграфику. — М., 1982.
