Luotīnėšks rašts

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Luotīnėšks rašts īr nuogniausē svietė ėšplėtis ožrašīma būds, katros īr padėrbts abiecielėškā. Luotīnu rašts radas ėš graikėška rašta atmaina, katros bova pajėms senuobės Ruoma valdiosiu etrosku. Paskom ton rašta pasėjiemė ruomėnaa ė padėrba sava kalbas ė vėsuos empėrėjės rašto.

Vėdoromžēs tas rašts palėka ruomanu kalbu rašto, a paskom, čiesō biegont, palėka bavēk vėsuos Euruopas rašto (ėšskīros Graikėjė ė kėtus pravaslavu kraštus).

Kāp euruopėitē pradiejė svieta apvainavėma tāp luotīnu rašts ėšplėta ė pu kėtus žemīnus. Daba anou ožrašuoma daugoms Afrėkas, Amerėkas, Australėjės ė Okeanėjės ė kāp katras Azėjės kalbas.

Apatiuo ėšgoldīts daba nauduojams luotīnėšks rašts:

-
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
Vikitėka: Luotīnėšks rašts – Abruozdielē ė kėti dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.