Marėjė Kiuri
| Marėjė Saluomiejė Sklodovska-Kiuri | |
|---|---|
 1920 m. | |
| Gėmė | 1867 m. lapkrėstė 7 d. |
| Gėmėma vėita | Varšova, Rosėjės imperėjė |
| Pasėmėrė | 1934 m. lėipas 4 d. |
| Smertėis vėita | Pasi, Prancūzėjė |
Marėjė Saluomiejė Sklodovska-Kiuri (1867–1934) bova žīmė lėnku-prancūzu muokslėninkė, radijuoluogėjės pradėninkė ė pėrmuojė muotrėška, katra gava Nuobelė premėjė. Ana tēp pat bova pėrmuojė Suorbuonas universėteta pruopesuorė ė bova garsi sava darbās fizėkas ė chemėjės rēkalūs.
Naujū chemėniu elementu soradėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
1895 m. Vėljams Rentgens atrada X spindolius, vuo 1896 m. Anri Bekerelis patiemėjė, ka urana droskas skleid spindolius patės savėi. Marėjė Sklodovska-Kiuri nusprėndė tėrtė ton urana spindolioutė sava disertacėjē. Nauduodama vīra Pijera sokonstrouta elektruometra, Marėjė atrada, ka urana spindolē juonėzoun uora. Ana padarė ėšvada, ka spindolē sklind ėš patė atuoma – tas bova pėrms žingsnis paruodont, ka atuomā nie neduoluomė.
Kiuri šeima netoriejė geruos labuoratuorėjės, dėrba prastā vedėnamuo, onkstiau skruodėmams nabašnėku naudotuo patalpuo. Anėi tumet dā nežėnuojė, kāp baisē radėjacėjė kenk svēkatā.
_constructed_by_Pierre_Curie._Wellcome_M0011486.jpg)
Marėjė tīrė vėsus žėnuomus elemėntus ė patiemėjė, ka radioaktīvoms ī tik tam tėkrū elemėntu savībė. Tėrdama urana rūda, ana pamatė, ka ana ī daug radioaktīviesnė ož pati grīna urana. Ta tēp ana 1898 m. atrada puoluoni (ožvardinta Lenkėjės garbē) ė radi.
Termėnus „radioaktīvoms“ ė „radioaktīvos elemėnts“ Marėjė pėrmuojė pavartuojė 1899 m. straipsnie. Pu ėlgū bondīmu, 1902 m. ėš tuonas rūdas anīms pavīka ėšgautė tik dešimtuoji šmuotieli grama radė chuoruoda, vuo 1910 m. Marėjė ėšskīrė grīna radė metala. Puoluonė grīna pavėdala anā tēp ė nepavīka ėšgautė.
Tēp pat Marėjė patiemėjė, ka radis gal naikintė viežėnės lōstelės greitiau nēgo sveikas – tas bova pamūrenka spindolėnē terapėjē.
Nuobelė premėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]1903 m. Marėjė, Pijers ėr Anri Bekerelis gava Nuobelė fīzėkas premėjė. Pėrmiausē kuomitets nuoriejė apduovenuotė tik vīrus, bet švedu matematėks Magnosos Miutag-Lefleris ožstuojė Marėjė ėr ana palėka pėrmuojė muotrėška, gavusi ton premėjė. Patis Kiuri i Stokhuolma nevažiava, nes bova baisē ožsėjiemėn darbās, vuo gautus pėningus panauduojė labuoratuorėjės darboutuojems pasamdītė.
