Nauduotuojė aptarėms:Dirgela

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search

Diel poslapiaus ožrakėnėma[taisītė straipsnė wiki teksta]

Tava Tamsta poslapie tonkē būn barbarėzmu atveju - tudie ožrakints. Jė nuorat, ka atrakintom - kreipkaties i admėnėstratuorius.

Rėngo balsavėma diel ton poslapē (na)atrakėnėma terp vėsu admenėstratourio:

Kas ož, kas prėiš?

Pleckaitis 07:49, 2007 birželė 24 (UTC)

  • Prėiš Hugo.arg 10:38, 2007 birželė 24 (UTC)
  • Rēk atrakintė, tegu žmuonis raša vėsa teisībe, kad i kuoki ana kartė būto. Algėrds 20:28, 2007 bėrželė 26 (UTC)
  • Pritaro Algėrdou Tadas12 08:33, 2007 siejės 1 (UTC)

Baltėšks patrėjuotėzmos[taisītė straipsnė wiki teksta]

Paskotėnio meto dėlde esakaloujama tema, ka žemaitē roušas kortė žemaitiu partėjė, piešėntėis Lietovā ėr esakaudamė ton tema gaut savuos polėtėnes nauduos. Tēp, žemaitems rek gaut daugiau tėisiu, bet nagalėms skėrtėis nu Lietovuos, vaizdoutė savė geresnēs, mondresnēs ė tēp keltė lietoviu naapīkonta mums patēms.

eso ož omžėna Lietovuos ė Žemaitėjės, lietoviu ė žemaitiu tautu draugiste ė kuooperacėjė. Vėso pėrma vėsė balta - lietove, latve īr bruole. Ėr bikouks mūsu bruolibės skėrėms ir nokreipts priš momės patius! Vėsė baltā īr ė būs vėinīngė omžėnā!

Dituo siūlėjo vėsėms Žemaitėškas Vikipedėjės pėldituojams, tėkriems Žemaitėjės patrėjuotams, sava poslapiūs ėsėdiet abodo Žemaitėjės ė Lietovuos patrėjuotėzma žienkliokos:

Grand Coat of Arms of Samogitia.png Tas nauduotuos vėso šėrdė īr Žemaitėjės patrijuots.
Flag of Lithuania.svg Tas nauduotuos vėso šėrdė īr Lietovuos patrijuots.

Pleckaitis 12:27, 2007 spalė 6 (UTC)

Namanau, kad šis naudotojas galėtų vadintis Žemaitijos patriotu. Gėda. --Vpovilaitis 07:28, 3 bėrželė 2010 (UTC)

Tai toks ir žemaitis iš Klaipėdos būdamas.... * Hugo pasėruokavėms 08:02, 3 bėrželė 2010 (UTC)

Pri kuo če miests? Aš laikaus Vėlniou ė tas mon ītakas nedara. Klaipieduo daug pažīsto žemaiťiu, bet anū būs tėik pat kėik ė lietoviu, ta priklausīs nu tuo, katram kėimė augės būs. Pagaliau rēks sprė̄stė palē sekontius darbus. Aš Dirgela šēp nuotrietiuo matītė mūsa tarpė, nes anam rūp standartėzacėjė, be katruos žemaitems nuognē sonkē pliestėis informacėnie pluotmie. Zordsdavini 08:16, 3 bėrželė 2010 (UTC)

Nereikėtų siaurinti žemaičių patriotų sąvokos iki saujelės palaikančių abejotiną projektą :) Taip pat ir kalbėjimas bei rašymas neturėtų būti tiesiogiai su tuo susijęs. Mielieji, už lango XXI a. - o kažkam norisi užsiimti XIX a. modelio nacionalistiniu projektu, kurti tautą (tokiais atgyvenusiais principais kaip kraujo giminystė ar kalbos mokėjimas), kalbą, ieškoti priešų. Tuo labiau nereikėtų isteriškai reaguoti į pasiūlymą uždaryti šį projektą - klausimas principinis - ar kuriama standartinė žemaičių kalba ar žemaičių kalba vadinama viena iš patarmių? Variantas, kad rašom vienaip, o skaito visi kas kaip moka netinka, nes galima ir lietuvišką tekstą žemaitiškai skaityti - leksikos skirtumai labai nedideli. Kai šie dalykai neišsiaiškinti ir paremiami tik ugningos pseudonacionalistinės retorikos, tai neprideda prestižo žemaičių kultūrai, ji eilinį kartą tampa pajuokos objektu. Tada stringa ir klausimas dėl žemaičių tarmės naudojimo mokyklose ir pan. Aš tik už tarmės išsaugojimą, tačiau ne bet kokiomis priemonėmis, nes tai gali tapti kontrproduktyvu.

Geras pavyzdys yra fryzų kalba, kuri taip pat nėra standartizuota. Vikipedijoje yra bent du projektai skirtingoms patarmėms. Standartinės kalbos kurti lyg ir nesiimta, pradinėse mokyklose mokoma konkretaus regiono patarme.--Dirgela 10:57, 11 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]

Tava pavīzdīs so frīzās nie gers, nes anėi gīven skėrtinguos valstībies. Gal artėmiesnis pasakīms būtom baskā, nes anėi tėn 4 varijantus tor. Sakā ož longa XXI omžios? Nu ta abelnā momis vėsė tuokėi etnosā stėngas išgīventė (kašobā, vierē, latgalē ė t.t.), ta mes atsilėkė̄ ė rēktom pasitėmptė. Diel vėsū tarmiū vartuojėma jau mėnavuojau, ka gal tab'u princėpo padėrbtė ė vėsks būs vėituo. Vuo tava negatīvs ont skėrtinga skaitīma nie kėitā argumentouts. Žėnuomās ka priprasts žėnklos dara sava, bet pripratėma rēkals. Atmeno posbruolė žmuona saka: „Kas tėn par žėnklos "Telšė", nieks tēp nesaka“, mėslėjė, ka "ē" ī stėlėzouts "ė". Nieks nieka nežėna. Bet lietovėškuos kningas neišēs tavėi žemaitėškā skaitītė (sava vākou megenau pasakas skaitītė), gaunas skersa kalba, diel katruos paskiau vāks juokiuos kalbuos nemuokies dailē. Vuo so sava pseudonacionalėzmās, ta žmuogou negali aiškintė kāp ons galvuoj. Jė aš jautous žemaitio, tas tou ėr eso. Žemaitē bova, īr ė būs, tik PSEUDOnacionalėstā lietoviu somaištė kel. Vuo diel tava princėpėnė klausėma, ta pats apsisprė̄sk, a ruoda vėinuo iš žemaitiu tarmiū nie ruoda žemaitiu kalbuo? (če nekreipk diemesė i tarmie/kalba līgėnont so lietoviu). Mon ruoduos megėni kažkō išgautė, kas netor rimtuos pamūrinkas. Pabongā: žemaitie nie tik tėi kor šnek žemaitėškā (rīškē), žemaitē tėi kor dūšiuo anās jautas, bet kalba - stėpriausis romstis šalėp žemės ė koltūras. Matau, ka tamstā nie skėrtoma kuokė kalba tava vākā šnekies, ta gali jau pratintė pri anglu arba kėnu, bet paskiau nesistebiek, ka anīms arba anū vākams būs nebsvarbė nē ta Lietova, nē ta Euruopa. Tories pėninga ė stebiesas tuokēs, katrėi draskuos diel kažkuokiuos lietoviu kalbuos, katruo tešnek puora mėlėjuonu, ė neemėgroun iš obagū valstībės. (tava pasisakīms dvelk kuokiu ta "a le" modernėzmu, katramė nebie vėitas koltūrā, vuo mūsa skėrtoms (kor tavėi ruodīsas, ka vėins šnek aple ratus, kėts aple batus) če ka nikumet nelaikiau žemaitiu lietovēs, tas jau atējė pas monis iš šaknū). Zordsdavini 13:05, 11 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Nemoralizuokit, nerimtai skamba. Su tokiais antimodernistiniais pasvarstymais darot tik žalą žemaičių kultūrai, nes jaunimas galvoja, kad čia tik kaimiečiai iš tamsumo tarmėm šneka, tie kurie "tų modernizmų nesupranta". Dar daugiau žmonių atbaido "patriotų" šnekos, kad žemaičiai ne lietuviai, tada tie žemaičių kultūros propaguotojai išvis laikomi keistuoliais, nuo kurių reikia laikytis atokiau. Jūsų pasisakymas mane labai nuvylė, tikėjausi, kad šios vikipedijos tikslas buvo išlaikyti žemaičių kultūrą, o ne propaguoti atgyvenusias pseudonacionalistines idėjas. Tai tik patvirtino mano įtarimus, kad ši vikipedija tik tenkina kelių žmonių asmenines ambicijas.--Dirgela 23:22, 11 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Jūs laikote save jaunimo personifikacija, kad už visą jaunimą pasisakote? Ar teigiate, kad jaunimo požiūris į Žemaitiją, jos kultūrą viską apsprendžia? Bet kokiu atveju Lietuvos jaunimas (turiu omeny būtent tuos, kurie gyvena ne Žemaitijos regione ir kuriems dėl erudicijos stygiaus „nusispjaut“ ant Žemaitijos) negali lemti, gali žemaičių tarmė egzistuoti, ar ne. Kol yra šią kalbą vartojančių, egzistuoja žemaičių etninis pogrupis (vadinkite tai kaip norite), egzistuoja ir žemaičių tarmė, kurios niekas negali uždrausti (netgi tamsta). Man tiek graudu, tiek juokinga, kad dėl asmeninių ambicijų susimojote šį projektą uždaryti. Tik nepostringaukite apie žemaičių neegzistavimą, 1-2 žmonių iniciatyvą, Vikipedijos netinkamumą dėl esą per mažos apimties straipsnių - tokiais argumentais tik parodytumėte savo nepakankamą apsišvietimą Vikipedijos taisyklėse ir etnologijoje, galop ir žemaičių vikipedijos situacijoje. Šiaip ar taip jums projekto uždaryti nepavyks (galiu lažintis iš savo naudotojo lt.wiki paskyros egzistavimo), man pačiam nemalonu matyti, kaip teršiate savo, kaip patyrusio Vikipedijos dalyvio, administratoriaus vardą. --Vėskuonsos 11:38, 12 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Sakuot nemuoralėzoutė :) Tik par muoralė tie muokama duoruovės a kažkāp kėtēp ivardintė tō dalīka. Nu jė žemaitėška rašīma propogavėms nie žemaitiu koltūras skleidėms, ta tėkrā rēktom uždarītė pruojekta, nes aš kūriau tuo idiejuo. Vuo mona puovīza diel tautībės če nie ruodėklis - gė nikor nie aklā peršama, nuors pri žemaitiu ėr ī parašīta, ka anėi tauta ī, nu bet jė kas objektīvē pridies kėta puovīza - mon diel tuo neskaud. Nu bet mes mustās nerasam bėndruos ruodas (atvėrā pasakios, aš nesopronto tava kuomentaru, prisikabėnā pri kažkuokiuos „pseudonacionalėstėnės idiejės“ līg vakar gėmės), nes jė to esi kažkėik žemaitis, ta būsi isitvierės sava žuodė ė tašks. Aš tǡp pat. Siekmies griaunont. Zordsdavini 14:28, 12 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Na, tiesiog man daug yra tekę apie tai kalbėti lietuviškoje Vikipedijoje, kad Vikipedija nėra įrankis skleisti savo moraliniams įsitikinimams, tai yra enciklopedijos kūrimo projektas. Jis turėtų remtis šaltiniais, o ne "parašiau, kad tauta, jei kas galit kitaip įrodyti, tai tegul parašo". Tai neturi nieko bendro su enciklopedija, bet čia kita kalba. O dėl "griovimo" - dangus negriuva, niekas jokiomis aplinkybėmis neištrins įdėto triūso į Vikipedijos kūrimą, tik mano galva reiktų grąžinti projektą į inkubatorių ir galiausiai susitarti kas tai per projektas ir apie ką, galbūt paieškoti papildomų techninių priemonių, o ne rašyti belekaip tikintis, kad kažkaip ateityje tai savaime susitvarkys. Juk tie mano iškelti klausimai niekur nedings.--Dirgela 21:08, 14 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Jė torietiuo tėik čiesa, ka galietiuo pu 2 adīnas pralēstė pri vikipedėjės - če vėsks būtom dailiau. Žėnuomās, ka pati Vikipedėjė nie muoralės rakonds, nuors pateikta objektīvē teisinga informacėjė gal būtė traktouta kap muoralė savaimė, bet dėskosėjuos mėslėjo, ka gal muoralėzoutė - gė vėsė stėngamies būtė civilėzoutās ė vėins kėta kažkuo išmuokītė, sopažindintė ė t.t. Šėts pruojekts ī dėdlis kūlis žemaitems, ka anėi nesogeb karto dėrbtė, ka rašība nie tuobola ė panašē. Kāp metuo vėins parašė: lietoviu kalba ėrgė ne ėš karta standartėzouta patapa. Tas pruocesos ėlgs ī. Diel šaltėniu „tautuos“ klausėmu če labā slīdos rēkals, nes če remas i savėmuonė ė nieks geriau negal pasakītė žemaitiou kas ons ī, bet (aš isiklausau kō tamsta sakuot ;)) rēks ikeltė nūruodas, kor sometiau metuo aple tus dalīkus. Diel inkobatuorė, ta tas pruocesos jau bova. Tėn aiškē bova mėslėjama kuokė tarmė pasirinktė, ka vėsė būtom kontėnė. Papėlduomums teknėnius sprėndėmus ta rēk dėrbtė ėr anėi vīstont pruojekta raduos reikalingė, bet tēp jau išējė, ka pu 2 metu darba nuognē palėka strioka so laiko, bet tas onksčiau a vieliau išsisprė̄s, gal atsiras prietelis, gal pats liousiesnis patapso (nes patiam tas nepatink). Mona darbs če jė pastebiejē daugiausē bėngas so straipsnio redagavėmās ė žmuoniū apmuokīmo kāp rašītė (tėksliau baksnuotė i kningelė če ė če). Tuoks pruojekta tėkslos ė bova - išmuokintė rašītė (ė skaitītė). Tava klausėmā tėkrā nikor neprapols, nes anėi nie naujė, bet dabā rēk daugiau pasidarboutė už vikipedjės robežė. Atsakīma lauko žemaitėškā (gė žemaitis esi sakē), paredagouso - pamuokinso, pamatysi, ka sėstema vės gė ī če, gal pas momis parsikelsi iš LT :D Zordsdavini 10:09, 15 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Kažkaip va pasižiūriu ir austrus ir šveicarus, tai kalba jų nuo standartinės vokiečių skiriasi labai, kartais net neina suprasti (šveicarų). Charakteringa, kad neteko girdėti, kad ten atsirastų norinčių kurti šviucų ar iosteraichų tautas, kurti šioms tarmėms rašybas ir vikipedijas. Tuo pačiu metu nepanašu, kad kokia grėsmė būtų iškilusi šveicarų ar austrų naudojamoms tarmėms. Tai nepaklausysiu pasiūlymo rašyti žemaitiškai, nes nematau tame didesnės prasmės.--Dirgela 23:18, 30 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Pasakīk šveicarou, ka ons vuokītis tuoks pats kāp Vuokītėjuo ė soprasi kas ī tautėnė savėmuonė :) Šveicaru vuokītiu kalba (tarmie) ī standartėzouta ė valstībėnė kalba [1], dā anū tarmiū gropė vadėnama alemanėku "The German spoken in Switzerland is predominantly a group of Alemannic dialects collectively known as Swiss German" [2][3] ė kāp mėslėji kas ī če :)
Diel austru, ta so savėmuonė darīk kāp ė so šveicarās, ale prīš ton pamėslīk, ka anėi tor valstībės ė anėi daugiau laikuos nacėjės termėna nē tautuos, nes anėi domėnantėnē. Diel vuokītiū dialektu, ta austra šnek austru-bavaru tarmė [4] ė kāp mėslėji kas ī če. Ta apgailestaudams toro praneštė, ka žemaitėškā tavėi teks rašītė :D Zordsdavini 08:27, 1 lėipas 2010 (EEST)[atsakyti]

Arnā, Dirgiela īr tuokis žmuogos, katros vīsūmet ēn prīš bikuokė muoralė, idealėzma, tautėškoma/etnokoltūra kāp "atgīvena XXI omžiō". Ale mėslėjo ka ons pats so sava muodernėzmo greitiau palėks atgīvena nego omžėnas vertībės. * Hugo pasėruokavėms 16:42, 12 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]

Nehiperbolėzouk tēp vėska ;) Vėsa šėta ruoda dous mums patīms nauduos. Kap monė dėrektuorios muoka: pruoblemu nebūn - tik galėmībės. Zordsdavini 10:09, 15 bėrželė 2010 (EEST)[atsakyti]
Oj, kolega, ar jūs bent skaitėte savo pateiktas nuorodas: "Spoken Swiss Standard German must not be confused with Swiss German, the Alemannic dialects that are the normal everyday language of all people in the German-speaking part of Switzerland." Aš neginčyju žemaičių tarmės egzistavimo, tačiau tai yra ne tas pats kas stadartizuota kalba. Alemanų tarmės yra puikiausiai naudojamos šveicarijoje, tačiau tai nėra Swiss Standard German. Standartinė Šveicarijos vokiečių kalba skiriasi nuo Duden vokiečių standartinės kalbos niuansais, kurių vienas pagrindinių yra ss rašymas, taip pat umliautų naudojimas kaip didžiųjų raidžių. Yra tam tikrų smulkių žodyno skirtumų, tačiau ypač smulkių, jie mažesni nei skirtumai tarp britų ir amerikiečių anglų kalbos. Beje nėra netgi skirtingų vikipedijų britų anglų ir amerikiečių anglų kalbomis, o tai vėlgi tam tikras argumentas dėl žemaičių-lietuvių standartinių kalbų.--Dirgela 23:30, 1 lėipas 2010 (EEST)[atsakyti]
Ups - prametiau. Nu bet esmies nekeit - vikipedėjės egzistouj ė žmuonis anuo raša. Pasiruoda ta Šveicarėjės vuokītiū kalba nuognē panašiuo vėituo, tik labiau rašītėnė skvarma sotvarkīta, bet pruoblemu tor ėrgė (atsilėiktam 150 metu nu anū). Bet svarbiausē, ka gramatėka kap ėr ī, tik valstībės nie nauduojama. [5]. Ta vis tėik gaunas, ka teks tavėi rašītė žemaitėškā :) (če šēp: nenuori - nieks neprivers, tik par donti patrauktė nuoras). Diel onglu kalbuos, ta i tō rēktom veizietė kėto kompo, nes anū rašība ėš Šekspīra gadīnės, vuo tarėms pasikeitės ė tuos tarmės matīdamas ožrašīta žuodi kikvėina skaita palē savė. Če kap ė heruoglėfā kuokėi ta. Bet gė žemaitiu daugiau skėras nu lietoviu nē brėtu nu amerėkuonu, ė kėts dalīks, ka mūsa rašība (tėik žemaitiu, tėik lietoviu) remas daugiau fonetėnio princėpo - kėtuoks žuodė skaitīms. Zordsdavini 09:17, 2 lėipas 2010 (EEST)[atsakyti]