Nauduotuojė aptarėms:Zordsdavini/2008 9

2008

Svēkė. Būto maluono, ka prėsėdietomiet pri mienese ėnėcetīvas. Vasara pri anuo mėzernā kas prėsėded. Je natorėt laika, bėnt jau aplankīkėt dėskosėjes, Tamstas mėslėjėmā labā svarbūs, kadongė grīns žemaitis esot. Siekmies. --Vėskuonsos 12:51, 2008 lėipas 21 (UTC)

Bot flag request for User:タチコマ robot

Hi, I'd like to request a bot flag for my bot User:タチコマ robot. Bot takes care of:

• Double redirects
• Interwiki linkage
• Commons delinking (backup)

-- Cat ^chi? 20:37, 2008 rogpjūtė 12 (UTC)

answer -> Nauduotuojė aptarėms:White Cat

Bot flag for Luckas-bot

Hi. I made a request here and no answer. Please, give bot status to Luckas-bot. --Luckas Blade 14:33, 2008 groudė 24 (UTC)

Done. Zordsdavini 10:11, 2008 groudė 31 (UTC)

Vikipedėjė:Buotā#Rubinbot

Hello! Could you please have a look at the request? Rubin16 10:50, 2009 kuova 10 (UTC)

Klausėmā kāp žemaitiu kalbuos žėnuovou

Kvėito tamsta paveizietė Vikipedėjė:Kalba#Pamėrštė aptarėmā diel žemaitiu kalbuos nuormėnėma. Tamstas mėslis labā laukamas. --Vėskuonsos 18:59, 2009 gegožė 18 (UTC)

Paveizieso. Diekou ož primėnėma :) Zordsdavini 06:40, 2009 gegožė 20 (UTC)

Pagelba čekam

Svēks, mažo gali paveizitė ė patikslintė ta lentele žr. nūruoda Nauduotuojė_aptarėms:Hugo.arg#Diel_reik.C5.A1mi.C5.B3_patikslinimo_vertimui_.C4.AF_.C4.8Dek.C5.B3_kalb.C4.85 nes mona žemaitiu gramtėkas žėnuojims īr menks tudie nenuorio priveltė klaidū. * Hugo _{pasėruokavėms} 17:35, 2009 gegožė 31 (UTC) Norėčiau užbaigti taisymus http://cs.wikipedia.org/wiki/Wikipedista:Mostly_Harmless/Infobox_pro_gramatiky#.C5.BDemaitsk.C3.A1_gramatika_.28pozor.2C_na_.C4.8Dl.C3.A1nku_se_pracuje.2C_pah.C3.BDl.21.21.29 čia: infoboksas apie žemaičių kalbą. Labai prašau, padėkite ar pakvieskite kolegas man į pagalbą. Diekou!--Kusurija 14:14, 2009 gegožė 31 (UTC)

Padietiuo, bet nesopronto kas tėn parašīta :/ (Zordsdavini) 78.59.160.150 05:04, 2009 bėrželė 1 (UTC) Man reikėtų rasti daugiau informacijos apie Žemaičių gramatiką, ypač apie veiksmažodžius, taip pat apie vietininko atmainas (inesyvą(velnie), iliatyvą(vakaran), aliatyvą(velniop);(kiek žinau, adesyvas Žemaičių kalboje nevartojamas???).

Toliau norėčiau pasinauduoti situaciją, kai Žemaičių kalba kol kas nera visiškai įteisinta, ir sukurti joje su Žemaičių kalbininkų pagalba chemijos terminologijos sistemą, panašią į tą čekų kalboje, kai galūnės nurodo valencingumą kiekvieno iono, esančio druskoje, (ir šarmuose, oksiduose bei rūgštyse). Pavyzdys čekiškai: I. -ný (hydroxid sodný NaOH) II. -natý (oxid vápenatý CaO) III. -itý (kyselina boritá) IV. -ičitý (oxid uhličitý CO2, bet CO oxid uhelnatý) V. -ičný (kyselina dusičná HNO3, bet kyselina dusitá HNO2) VI. -ový (kyselina sírová H2SO4) VII. -istý (manganistan draselný KMnO4) VIII. -ičelý (oxid osmičelý) Tada galime "sukurti" ir pavadinimus žinomai neexistuojančių (arba tik hipotetinių) junginių (pvz.: manganan(Mn=I.) draselnistý (K=VII) (K(MnO)7) Ačiū, jei galėsite kas padėti.--Kusurija 11:11, 2009 bėrželė 2 (UTC)

Gautė ėš „http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Nauduotuoj%C4%97_aptar%C4%97ms:Hugo.arg“

Mūsa tėkruos gramatėkas nie, bet galo padietė kėik muokieso. Diel vēksmažuodiu: tor dvėskaitas; būtasis dažnėnins dėrbams ėš "liōb" + būsėms arba bėndratis (skėras tarmės). Diel vėitėninka: aliatīvs veik nenauduojams (saka: ēk pu velniū :) ne velniop), iliatīvs ėrgė rets. Inesīva aš nasopratau ėr adesīva. Vuo diel kemėjės, ta sėstema jau bova pagaminta lietoviu kalbuo ė mon švėitas, ka rēktom negriautė sėstemas, nes tumet žemaitėškā rašontiu kemėku so žėboriu nerasam :D senā tō kemėjė muokiaus, bet atmeno, ka ī "onglėis dioksėds" ė "onglėis monoksėds", "vondėnėlė nitrats" ė "vondenėlė nitrėts". Galo klīstė so tās pavadėnėmās, bet sėstema kėik atmeno ī. Gali klaustė dā kuo nuori. Dā pri prīveiksmiu gali pridortė "gėidrotie, līnotie" - lt. "esant giedrai, lyjant". Zordsdavini 12:45, 2009 bėrželė 2 (UTC)

Labas, prašau pagalbos: "Vt.ēn.paš. lėnk kuo? savėmsp" - kaip tai yra nesutrumpintai žemaitiškai (+lietuviškai). Ar čia ne aliatyvas? Kaip su vietininku yra: ar jis tikrai tik vienas vienintelis (inesyvo tipo), gal yra du ar tris?

• Kaip yra Žemaičių kalboje su priešingos giminės žodžių kūrimu (pvz. lt: elnias(vyr.gim) > elnė(mot.gim)? Jei ž.k. tokia galimybė yra, tai kokiai grupei žodžių ji gali būti taikoma (pvz. tik gyviems padarams/gyvūnams). Kitus klausimus pateiksiu vėliau. --Kusurija 12:51, 2009 lėipas 15 (UTC)

Jau mėnavuojau, ka žemaitiu vėitėninks tie vėins ė kelės ėšjimtis, bet anėi kap kuokės dalelītės. Lietovē (īpač dzūkā) tor tuokius: ratiepi, ratuosna, dievop, miškan.... Pas mumis vėinu meto net prīlinksnē bova apvienodiejėn i "ont": čė Daukonta raštus rēk paskaitėnietė.
Diel līčiū, ta ī līgē tas pats, kas ė pas lietovius: jė objekts gal torietė gėmėnė, ta ons ė kaitaliuojas. Luogėškā, ka tas būn gīvīms padarams.
Pri tuo patė: žemaitē nator "niekatruosės gėmėnėis": lt. logiška -> luogėškā (līg būtom "logiškai"), gražu -> gražē, likėn vėin tuokėi kap: šalta, karšta, bet anus net rašītė gal kap: šalt', karšt'. Zordsdavini 13:45, 2009 lėipas 15 (UTC)

Labai ačiū, kaip yra su moterų pavardėmis, ar jos irgi skiriasi pagal tai: yra ar nėra ištekėjusi. Jei būtų galima pateikti pavyzdžių... --Kusurija 20:48, 2009 lėipas 17 (UTC)

Žemaitėška muotrėšku pavarde nesėskėr nu lietoviu: Botkienė, Petrienė... vuo nežanuotu: Butkutė -> Botkātė, Petraitė -> Petrātė, pagrindė bėngas -ātė. Dā ī atsėrados ė ta naujuovė, kor naruoda nieka: Botkė, Petrė. Zordsdavini 08:02, 2009 lėipas 18 (UTC)

Labai ačiū, ar yra -uvienė? O kaip yra su laipsniavimu žemaičiu k.? Pvz: 1. laipsnis aukštas, 2. l. aukštesnis, 3. laips. aukščiausias + dar 2.a. laipsnis: aukštelėsnis, 3.a. laipsnis: pats aukščiausias? --Kusurija 10:51, 2009 lėipas 18 (UTC)

"-ovienė" ėrgė ī. Bet seniau nabova tuokiū - gė žemaitėškā pasūs rašītė nagali - ta ė pavardiū sodarīms palėka lietovėšks.
So laipsnēs nabovau isėgėlėnės, bet mon ruoduos anėi ī tuokėi pat (galo ė klīstė). Zordsdavini 06:29, 2009 lėipas 20 (UTC)

Pagelba čekam (gramatika)

Labai ačiū, už ankstesnius atsakymus, kaip galėčiau aprašyti priveiksnių sudarymo iš būdvardvardžių gramatika? pvz.:
>{{Infobox [[pavadinimas]]|spalva=pink|text=Příslovce(priveiksniai) }} {{Infobox [[pavadinimas]]|spalva=none|align=left|text1='''Stupňování(kelimas laipsniais)''': |text2=Stupňují se stejně jako přídavná jména.(Laipsniu keliami vienodai, kaip ir būdvardžiai)}} {{Infobox [[pavadinimas]]|spalva=none|align=left|text1='''Tvoření(Sudarymas[gramatika])''': |text2=Tvoří se z přídavných jmen(Sudaromi iš būdvardžių): -as → -ai[manau, kad→-ė?] ; -us, -is, (-ys)[gal būna kitikios būdvardžių galūnės?] → -iai[?]. ([įprasti (prie)balsių pasikeitimai] obvyklá hláskozměna: t→č, d→dž). Některá příslovce se tvoří nepravidelně od odlišného slovního základu.[Kaikurie priveiksniai sudaromi netaisyklingai iš kito žodžio kamieno] }}> Atsiprašau, dėl laiko stokos galėjau privelti klaidų. --Kusurija 09:14, 2009 lėipas 20 (UTC)

So švėntiem

Tavei tēpuogi sveikėno so Švėntėm! Ale ka mūs pruojekts vėik beng pasmėrtė, prapuolė ė Samogitia/Pleckaitis, ė Vėskuonsos, aš dā pri pruoguos pakeravuojo. Ta lėnkio ka Tamstā kėtās metās pruoseniu dievā atnešto ne tėktās daug vėsuokiu maluoniu ė sveikatas, ale ka ė paduovėnuotu liousa čiesa, katra būtom galėma skėrtė Vikipedėjē:) * Hugo _{pasėruokavėms} 18:41, 29 groudė 2009 (UTC)