Plaukėms

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Vėina žėnuomiausiu Lietovuos plaukėkiu Rūta Meilotītė veizė sava rezoltata ėš baseina. Portėgrapėjė padėrbta varžību Kazanie (Rosėjė) čieso.

Plaukėms īr toriejėmasis aba jodiejėms ondėnie aba anuo pavėršiou. Plauktė gal organėzmā ė teknėnės padarīnės. Žmuogos plauk, kumet natūralēs jodesēs (ronku, kuoju, kėtū kūna daliū) jod nuorėma krīptėm.

Spuortė tonkē vīkst nuoksenas (lenktīnės), kas bėstrē nuplauks kuoki nuorintās atstoma kuokio nuorintās plaukėma būdo. Plaukėms kāp rongtės i Olimpėniu žaidīniu pruograma itrauktas nu pat anū atkūrėma 1896 m.

Plaukėma varžības organėzoujamas tuokēs nuotolēs:

  • 50, 100, 200, 400, 800, 1500 m liouso stėliom
  • 50, 100, 200 m nogara
  • 50, 100, 200 m krūtėnė
  • 50, 100, 200 m petelėškė
  • 100, 200, 400 m kompleksėškā
  • 4 × 100 m liouso stėliom estafetė
  • 4 × 200 m liouso stėliom
  • 4 × 100 m kombėnouta estafetė

Plaukėma varžības organėzoujamas 50 ė 25 m baseinūs(Olimpėniesė žaidīniesė plauk 50 m ėlgoma baseinė.