Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Olimpėniu žaidīnius sėmbuolis, ketorė žėidā
Olimpėnės žaidīnės (vuo Olimpėjada) – terptautėnės daugelė spuorta šakū varžības, vīkstontės sīki kuožnos ketverios metos. Olimpėnės žaidīnės pradietas rengtė Antėkėnie Graikėjuo, a XIX omžious pabėnguo žaidīnės atgaivėna prancūzos Pjers de Kubertens. Atgaivėntas olimpėnės žaidīnės, vadėnamas vasaras žaidīniem, būn kuožnus ketverius metos nu 1896 m., ėšskėront metus, kumet vīka svieta vainas (palėka atšauktas) ė Covid-19 pandemėjė (tumet vėinus metus pasėvielėna). Šaltuosės vainuos čieso daug šaliū boikuotava olimpėjadas 1980 ir 1984 m. (ale abo sīkio dalīvava dėdlis valstībiu skaitlios).
Olimpėnis kostiejėms īr sodarīts ėš terptautėnės spuorta federacėjės, nacionalėniu olimpėniu komitetu ė kuožnuom žaidīnėm soskvarmuojėmu organizacėniu komitetu. Terptautėnis olimpėnis komitets (TOK) palėikt atskaitlėngs ož olimpėjadas miesta parinkėma. Komiteta vīkduoma žaidīniu organizavėma ė finansavėma pamats īr Olimpėnė kartėjė.
XX o. ė be žėimuos žaidīniu olimpėnies žaidīnies bova daug pakeitėmu - 1960 m. pradietas organėzoutė Parolimpėnės žaidīnės atletam so negalė, nu 2010 m. - Jaunėma olimpėnės žaidīnės atletams vākam nu 14 ligė 18 metu, nu 1981 m. - Svieta žaidīnės spuorta šakuom, katruos nie itrauktas i olimpėjadu repertuara.
