Soupis
Soupis dā klīkis, peslīs (luotīnėškā: Buteo buteo, luotīnėškā: Buteo buteo, luotīnėškā: Buteo buteo) īr prī vanagū (Accipitridae) prėgolons paukštis.
Ėšruoda
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Vėršotėnė anon posė roda. Oudega pilka, sīkēs roda, so 8-12 skersū siaurū joustu ė vėina platesnė galė. Apatė gal' būtė tomsė, ėšrašīta švėisiuom diemaliem. Pastaibis ba plonksnu. Jaunėklē švėisē rodė.
Ėšplėtėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Gīven Eurazėjės vėdotėniūs platomūs. Žėimuo Pėitū Euruopuo, Afrėkuo, pėitū ė pėitrītiu Azėjuo.
Lietovuo tas īr tonkos paukštis. Dėdliausis anūm gausoms īr Aukštatėjuo, Vėdorė Lietovuo. Atskrend kuova, ėšskrend spali.
Būds
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Soupis gīven vairiūs mediūs: eglīnūs, pošīnūs, beržīnūs, joudalksnīnūs, epošīnūs. Anam tink ė tonkomīnā, griaumenā ė peskėrė medē. Gīven ė guojūs. Gūžta dėrb ėš pošū, egliu, joudalksniu šakū. Ded 2-4 balsvus taškoutus kiaušius. Perėn 31-34 dėinas.
Jiedėms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Soupis medioun pamedies, pėivūs, erčiūs, laukūs. Skraidiuo ratās, ožveiziejis gruobi pakimb uorė vuo paskiou kāp kūlis krent apatiuō. Jied pelienus, kormius, vuoverės, kerstelius, paukštius, varlės, ruoplius.