Pereiti prie turinio

Suojė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Glycine max
Glycine max
Glycine max
Muokslėnė klasėfikacėjė
Karalīstė: Augalā
( Plantae)
Skīrios: Magnolijūnā
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainē
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Popėitē
( Fabales)
Šeimīna: Popėnē
( Fabaceae)
Pošėimis: Faboideae
( Faboideae)
Gėntės: Suojės
( Glycine)
Rūšės: Suojė
( Glycine max)
Onkštīs
Onkštīs

Suojė (muokslėškā Glycine max) īr popėniu šeimīnas suoju gėntėis augalū rūšis. Augalā vėinmetē. Popas īr vertėnamas diel maistėngoma.

Suojės īr nauduojamas žmuoniū jiediou, ale tonkiausē - gīvuoliū pašarou. Suojės popelės jiedamas jau do tūkstontiu metu - onkstiausē anū savībės pastebiejė ė tonkē nauduotė jiemė Kėnėjuo, Japuonėjuo. Vakarū šalīsė ėšplėta XX o., Lietovuo ė Žemaitėjuo - jau XXI o.

Suoju sieklas baguotas amėnorūgštėm, lōstelīna, baltīmās, gelžėm, mangano, fuosfuoro ė kai katrās B gropės vitaminās, nemaža magnė, cina ė kalė kėikībė. Daigūs kaupias vitamins C.

Tonkiausē jiediou ė anuo pruodoktams nauduojamas sonuokosės ė vėrtas popelės. Tumet ėš popeliu gal ėšgautė vairiausius dėrbėnius - fermentounant gaunama suoju pasta, nato, somalos ondėnie gaunams suoju pėins, a ėš anuo gal padėrbtė suoju varškė (tofu), suoju juogorta, ėšgrīnėnos baltīmus - suoju miesa. Suoju mėltā panauduojamė konditerėjuo. Rafėnouts suoju aliejos nauduojams kepėniams, margarina dėrbėmou. Ėš nevalīta alėijė ėšskėrams lecitins.

Da kėtė ėšgaunamė pruodoktā:

  • Juba – ėš kaitėnant pėina sosėdariosė graima.
  • Sojų jogurtas - fermentuotas sojų pieno valgis arba gėrimas.
  • Suoju padažos – so droska, čiesās tēpuogė so japuonėško tonu fermentouts padažos.
  • Tempe – Palē Pėitrītiu Azėjės recepta fermentoutas suoju popelės.
  • Suoju sūris – kėnu vėrtovie nauduojama suoju varškė.
  • Edamame - neėšnuokosės suoju popelės onkštīsė.

Lietovuo daug suojas pruodoktu gamėn kuompanėjė Sojalita.

Vikitėka: Suojė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.