Vītauts Dėdlīsis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Vītauts Dėdlīsės)
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Vītauts Dėdlīsis
Vitaŭt. Вітаўт (1885).jpg
Pseuduonėms {{{pseuduonėms}}}
Gėmė ~1350 m.
Gėmėmo vėita
Mėrė 1430 m.
Mėrėmo vėita


LDK Vītauta valdīma pabonguo

Vītauts (Vītautas, 13501430) bova Lietovuos dėdlīsis konėgākštis (1392–1430). Vėins ėš žīmiausiu Lietovuos valduovu. Traku konigaikštė Kēstotė ė Bėrotės sūnos.

1382–1392 m. dėl atimtuos tėvuonėjės kaudamasės so Skėrgaila ėr anou valduomo Juogaila, ons do sīkio pasinauduojė krīžėninku karėnė pagelba ė do sīkio anūs ėšdavė. 1392 m. ėšsikovuojė LDK tėtola ė teisė valdītė, LDK „vīriausė konėgākštė“ Juogailas pavaldėnīs.

1410 metu lėipas 15 dėina Žalgėrė kuovie vaduovava jongtėnē Lietovuos ė Lėnkėjės kariaunā; pu ton mūšė bova pasirašīts Tuorūnės sositarėms, Žemaitėjė bova prėpažėnta Lietova lėgė Vītauta ė Jogailas smėrtėis. 1422 m. pu da vėin Vītauta ė Juogailas žīgė ī Prūsėjė bova sodarīts Melna sositarėms, katro Vuokītiu ordėns atsisaka vėsū teisiu ī Žemaitėjė.

1429 m. sausė Locka sovažiavėmė Vuokītėjės imperatuorios Zigmonts Lioksemburgėitis pasiūlė Vītautou vainėkoutėis Lietovuos karaliom. Karūnavėma ėškīla bova nūmatīta 1430 m. siejės 8 d., bet anuos neivīka, ba Lėnkėjės dėdėkams Vokītėjės ė Lėnkėjes parobežiou solaikius ī Vėlnio gabenama karūna ė atėtininkamus duokomėntus. Tūsīk bova numatīta kėts karūnavėma čiesos, bet vėsus planus sojaukė natėkieta Vītauta smertės (1430 m. spalė 27 d.).

Valdont Vītautou Lietovuos Dėdliuojė Kunigākštīstė toriejė dėdliausė pluotībė par vėsa istuorėjė.