Vėlnios

Vėlnios
Šūkis	Unitas, Iustitia, Spes
Žmuoniū skaitlios	581 475 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Ikūrėma metā	13 century
Mers	Remigijus Šimašius
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Prėgol pri	Vėlniaus miesta savėvaldībė
Šalės	Lietova
Pluotībė	401 kvadratėnis kiluometros
Augštoms	112, 98
Ondenė telkėnē	Vilėjė, Vilnia
Koordėnatės	54.6872°N 25.28°E
Pašta kods	01001
Telepuona kods	5
Mers	Remigijus Šimašius

Vėlnios (liet. Vilnius) īr Lietovuos suostėnė. Miests ikorts dvījū opiu – Nerėis ė Vėlniuos sotekiejėmė. Miestė gīven aple 560,2 tūkst. žmuoniū (2010). Vėlnios īr katalėkū arkivīskopėjės cėntros ėr nug 1579 m. onėversėtetėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībė īr vienintelė Lietuvuo, golontė par do miesto (Vėlniu ė Grėgėškės).

Istuorėjė

Vėlnios pėrma sīki bova pamėnavuots rašītėniūs šaltėniūs XII o., 1321 m. palėka žėnuoms pu konėgākštė Gedėmina 1323 m. rašītas gruomatas kopčėm. 1387 m. Juogaila davė Vėlniou Magdeborga teisės. Miesta herbė nu sena vaizdouts Šv. Kristuofuors, katros īr ė dabartėnemė miesta herbė.

Nu 1920 lėgė 1939 metū bova okopavots Lėnkėjės, bet prasidiejus II svieta vainā apėntās palėka Lietovā (kap LTSR).

Koltūra

Senamiestis

Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda sāraša. Čė palėkė̄ nemažā autentėškū XIV–XIX o. bodninku.

XIV a. miestou basiplėtent palėka dabartėnė Ruotošės ākštie. Ana vīrava miesta planė ėr ėšrīškėna anuo spindolėni ėšdiestīma. XV–XVI o. spierē būdavuoti gotėkėnē plintū mūra bodninkā: prancėškuonu, bernardėnu, domėninkuonu vėinuolīnu ontsamblē, naujė̄jē kopčiu gildėju pastatā, Lietuvuos gotėkā būdingas arkėtektūras rosu cerkvės. Vėlnios diel sava poikaus kraštuovaizdė ėr arkėtektūras laikuoms vėina dailiausiu Euruopas suostėniu.