Pereiti prie turinio

Vėlnios

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Vilnius)
Vėlnios
Šūkis Unitas, Iustitia, Spes Edit this on Wikidata
Žmuoniū skaitlios 581 475 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos) Edit this on Wikidata
Ikūrėma metā 13 century Edit this on Wikidata
Mers Remigijus Šimašius Edit this on Wikidata
Čiesa jousta UTC+2
Geuograpėjė
Prėgol pri Vėlniaus miesta savėvaldībė
Šalės Lietova
Pluotībė 401 kvadratėnis kiluometros
Augštoms 112, 98 Edit this on Wikidata
Ondenė telkėnē Vilėjė, Vilnia
Koordėnatės 54.6872°N 25.28°E Edit this on Wikidata
Pašta kods 01001 Edit this on Wikidata
Telepuona kods Edit this on Wikidata
Mers Remigijus Šimašius Edit this on Wikidata
Žemėlapis
Vėlniaus arkikatedra bazilika

Vėlnios (liet. Vilnius) īr Lietovuos suostėnė. Miests ikorts dvījū opiu – Nerėis ė Vėlniuos sotekiejėmė. Miestė gīven aple 560,2 tūkst. žmuoniū (2010). Vėlnios īr katalėkū arkivīskopėjės cėntros ėr nug 1579 m. onėversėtetėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībė īr vienintelė Lietuvuo, golontė par do miesto (Vėlniu ė Grėgėškės).

Vėlnios pėrma sīki bova pamėnavuots rašītėniūs šaltėniūs XII o., 1321 m. palėka žėnuoms pu konėgākštė Gedėmina 1323 m. rašītas gruomatas kopčėm. 1387 m. Juogaila davė Vėlniou Magdeborga teisės. Miesta herbė nu sena vaizdouts Šv. Kristuofuors, katros īr ė dabartėnemė miesta herbė.

Nu 1920 lėgė 1939 metū bova okopavots Lėnkėjės, bet prasidiejus II svieta vainā apėntās palėka Lietovā (kap LTSR).

Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda sāraša. Čė palėkė̄ nemažā autentėškū XIV–XIX o. bodninku.

XIV a. miestou basiplėtent palėka dabartėnė Ruotošės ākštie. Ana vīrava miesta planė ėr ėšrīškėna anuo spindolėni ėšdiestīma. XV–XVI o. spierē būdavuoti gotėkėnē plintū mūra bodninkā: prancėškuonu, bernardėnu, domėninkuonu vėinuolīnu ontsamblē, naujė̄jē kopčiu gildėju pastatā, Lietuvuos gotėkā būdingas arkėtektūras rosu cerkvės. Vėlnios diel sava poikaus kraštuovaizdė ėr arkėtektūras laikuoms vėina dailiausiu Euruopas suostėniu.

Miestė ėšlėka nemažā (aple 30) variū stėliu bažninčiu. Garsiausės ėš anūm Šv. Onuos bažninčė ė Vėlniaus arkikatedra bazilika ī.

Ba katalėkėškū bažninčiu tepuogė īr ė kėtū vieru švėntuoviu. Vėlniou īr net 23 vėinuolīnā, daugiau nego bikatruo kėtuo Lietovus vėituo.

Vėlniaus onėversėtets

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vėlniaus onėversėtets ikorts 1579 m. jiezoėtu ėr īr vėins seniausiu onėversėtetu Europuo.

Svarbiausė̄jė Vėliaus rajuonā:

  54° 49′ 20″  
25° 01′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vėlnios Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
25° 28′ 50″
  54° 34′ 00″  


Vikitėka: Vėlnios – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.