AIDS

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Kuovuos prėiš AIDS sėmbuolės

AIDS, Aids, aba truopnē ėgauts ėmonėtetā nepakonkamoma sindruoms(ongl. acquired immune deficiency syndrome), - neėšgīduoma infekcėnė lėga, katron sokel ŽIV vėrosos. Vėsam svietė vagol UN doumenės 2007 metās sėrga 33,2 mėlėjuonā prieteliu [1].

Plėtėma būdā[taisītė]

Paplėtėms vagol šalės (2005 m.)

██ 15–50%

██ 5–15%

██ 1–5%

██ 0.5–1.0%

██ 0.1–0.5%

██ <0.1%

██ nie duomenū

ŽIV virosu ožsėkretama kelēs būdās:

Īr mėslėjama, ka kėtās būdās (par maista, kuontaktos ė pan.) tėkėmībė ožsėkriestė dėdlē maža īr[1]

Apsėsauguojėms[taisītė]

Tėkėmībė ožėkriest AIDS dėdlē prėklausa nu prietele elgesē. ŽIV vėrosos pardoudams bavēk 100 pruoc. tėkėmībė, kumet naudoujamė nasterėlos švėrkštā, vagol ton priežastie AIDS grētā plėnt tērp narkuotėkos vartoujontiu prieteliu.

Par lītėnios santėkios AIDS tēp pat dėdlē plint, dėliausės pavuojos ožsėkriest AIDS īr mīlontės analėškā (kelės dešėmtės ruozo dėdlesnės pavuojos, nego mīlontės vagėnalėškā).

Pats efektīviausės būds apsėsauguot nu AIDS īr sosėlaikīms nu seksā, aba patėkėms nuolatėnės sekoalėnės partnerės, katras nier ožsėkrietės ŽIV, kanduono nauduojėms.

Kėtās būdās (par kraujė parpėlėma, uoragno transplantacėjė ė pan.) AIDS plint retiau, nes medėcėnas ėnstėtucėjuos vīkduoma grėižta AIDS kontruolė.


Istuorėjė[taisītė]

Lėga pėrmuojė lėika sorasta Kalėfuornėjė, JAV 1981 metu lėipas 5 dėina, bet mėslėjama, ka AIDS vėrosos atsėėrada onkstiau, Afrėkuo.

Nūruodas[taisītė]

Šaltėnē[taisītė]