Jorgis Pabrieža

Paminklos Pabriežā prīšās Kretingas bažninčė

Pabrieža Jorgis Ombruozėjos (gėmė 1771 m. sausė 15 d. Vetiūs, Skouda raj., mėrė 1849 m. spalė 30 d. Kretinguo) bova dėdlē žīmos žemaitiu konėgs proncėškuons, gīdītuos, buotanėks, švėities.

Gīvenėms

Bengė Pabrieža muokīkla Kretinguo, 1791–1794 metās stodėjava Vėlniaus onėversėtetė, katramė muokies istuorėjės, medėcėnas, buotanėkas, kemėjės, teisės ė teuoluogėjės. Dalīvava Tada Kuoscioškas sokėlėmė prīš Rosėjės ėmperėjės valdė. 1794 m. palėka Varniu konėgū semėnarėjės klierėko. 1796 m. bova ėšvėntints i konėgus. 1816 m. istuojė i Kretingas prancėškuonu vėiniuolīna, kamė gava Ombruozėjė varda.

Pabrieža konėgava vairiūs Žemaitėjės parapėjūs: Šėlovuo, Raudienūs, Tverūs, Kretinguo, Kartenuo, Plongie. Ons garsiejė kap gers pamuokslėninks. Tepuogė daug keliava pu Žemaitėjė – ožrašėniejė istuorėjės, tausuosaka, tīriniejė augalus.

Palaiduots Pabrieža Jorgis senūsiūs Kretingas kapūs, prīšās bažninčė.

Raštā

Pabrieža rašė sava fėluosupėnius pamīslėjėmus kninguo „Rīžtā“. Bet patsā dėdliausis anuo darbs ī dėdlė buotanėkas encikluopedėjė "Taislius augūminis“, katruo ons aprašė 643 augalus, daugomā somīslėjė vardus. Sorinka augalū herbarioma. Da Pabrieža gīdė žmuonis, tūdie rašė raštus aple vairės lėgas ėr anūm gīdīma.

Nūruodas

• Kanarskas, Julius. Ambrozijus Jurgis Pabrėža
• Jurgio Pabrėžos vardo universitetinė gimnazija Kretingoje
• Giedrius Subačius, “Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba.” Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, 1996, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 10–113.