Arvīds Jūzātis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Arvīds Jūzātis
AJuozaitis.jpg
Gimė: 1956 m. balondė 18 d. Lietova Vėlnios
Darba: pėliuosups, rašītuos, plaukėks, puolėtėks
Alma mater: Vėlniaus onėversėtets
Commons-logo.svg Vikiteka: Arvīdas JuozaitisVikiteka

Arvīds Jūzātis (gėmė̄s 1956 m. balondė 18 d. Vėlniou) ī lietoviu pėliuosuops, rašītuos, poblėcėstos, spuortėninks (plaukėks), puolėtėks, humanėtarėniu muokslu daktaros.

Gīvenėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1980 metās Arvīds Jūzātis bėngė akanuomėkas muokslus Vėlniaus onėversėtetė, 1986 metās apgīnė pėliuosuopėjės muokslu kandėdata dėsertacėjė „Vilhelms Diltiejos: istuorėnis subjektos ė subjektīviuojė realībė“.

19851987 metās Jūzātis diestė Lietovuos konservatuorėjuo, 19982004 m. Vėlniaus onėversėteta Terptautėnie versla muokīkluo. 19872001 metās dėrba Lietovuos muokslu akademėjės Pėliosuopėjės, socioluogėjės ė teisės instėtotė [1] . 20012003 metās ons bova LR Mėnėstra Pėrmėninka patariejo švėitėma ė koltūras rēkalūs, 20042009 metās – Lietovuos generalėnė konsolata Karaliautė kraštė koltūras atašie. 20092012 metās gīvena Rīguo. Ons 2012–2017 metās ejė Lietovuos tautėnė uolimpėnė komėteta viceprėzėdėnta parēgas. Nug 2013 m. Klaipiedas onėversėteta Pedaguogėkas fakolteta lektuorios, nug 2016 m. Svēkatas muokslu fakolteta docėnts.

Spuortė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  • Arvīds Jūzātis ī 19741977 metu daugsīkis Lietovuos plaukėma čempėjuons ė rekuordėninks
  • 1976 m. TSRS plaukiėma čempėjuons ė rekuordėninks[2]
  • TSRS Terptautėnės klasės spuorta meistros
  • 1976 m. Muonrealė XXI uolimpėniu žaidīniu bruonzas medalė laimietuos 100 m krūtėnė – 1:04.23; 200 m. krūtėnė – 6 vėita; 4x100 kombėnoutuo estafetie – 5 vėita; uolimpėnis rekuordėninks 100 m krūtinė.
  • 1976 m. Peskaruo (Italėjė) Euruopas taurės laimietuos.
  • 1988 m. vėins Lietovuos tautėnė uolimpėnė komėteta atkūrieju.

Puolėtėkuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1988 m. Arvīds Jūzātis bova vėins ėš Lietovios Sājūdė kūrieju ė glabnūju nariū, Sājūdė seima narīs, Seima tarības narīs. Pėrmūs liousūs rinkėmūs (1989 m.) i TSRS Liaudėis Deputatu sovažiavėma Sajūdė bova ėškelts prīš LKP CK I sekretuoriu A. Brazauska. Paskum sava kandėdatūra atsijėmė diel kuovės prīš TSRS. 1990 m. ons bova vėins ėš Lietovuos lėberalu sājongas kūrieju.

19941998 m. Sontarvės fuonda kūries ė pėrmininks.

Pauokatīts Lietovuos intelektoalu,[3] Arvīds Jūzātis balatėravas i 2019& nbsp; m. Prėzidėnta rinkėmus.[4]

Kūrībuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1988 m. Jūzātis bova Sājūdė gazietas „Sājūdė žėnės“ redaktorios ė leidies; 1990 m. koltūras gazietas „Šiaurės Atienā“ vėins ėš ikūrieju, redaktorios; 19952000 m. žornala „Naujuojė Ruomova“ vīriausis redaktuorios.[5] 2007–2009 m. – žornalu „Baltika“ ė „Paralelės“ redakcėniu kolegėju narīs. Nug 2003 m. Lietuvuos rašītuoju sājongas narīs.

Arvīds Jūzātis ī parašė̄s šmuota pjesiu, pastatė̄s dokomėntėniu fėlmu aplė Tieva Stanėsluova (1997 m.), Lėna Jonku (2017 m.). Parašė̄s kningu apmīslėdams koltūra, puolėtėka, tautuos gīvenėma, Baltėjės pajūrė miestu istuorėjė.

Apduoveniuots V. Kodėrkas, I. Sėmuonaitītės, J. Kelioutė, L. Riezas, „Varpū“ žornala premėjuom, Lietuovuos ėr Estėjės vastībėnēs apduoveniuojėmās.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Šabluons:ŽE
  2. "Arvydas Juozaitis Bio, Stats, and Results." Olympics at Sports-Reference.com. Nūruoda tėkrėnta 2016-05-06.
  3. Žīmūs visuomenės veikėjai ragina Arvīdą Juozaitį dalīvauti Prezidento rinkimuose, alkas.lt, 2018 06 11
  4. Arvīdas Juozaitis – dar vienas kandidatas į prezidentus, lzinios.lt, 2018 09 17
  5. Arvydas Juozaitis. Vėsoutėnė lietoviu encikluopedėjė, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006