Lietovuos partėzanā

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search

Lietovuos partėzanā – tonkiausē cėvėlē Lietovuos žmuonis, katrėi prīšėinas Tarību Sājongas valdē, so gėnklo ronkūs kuovuojė prīš NKVD ė vėitėnios kolobuorantus, īpatėngā tēp vadėnamus stribus (ofėcēlē vadintus liaudėis gīniejēs). Ta kuova prasidiejė 1944 vasara, kumet pasibėngė Naciu okupacėjė ėr anon pakeit Ontra tarībėnė okupacėjė, ėr aktīvē troka ligė 1953 m. Priskėrama, ka partizanėnės kuovuos čieso žova 30 000 Lietovuos partėzanu ė anūs riemosiu.

Partėzanėniam kostiejėmou skvarmuotėis daugiausē itakas toriejė tarību valdės teruora puolitėka 1941 m., katra tēsies ė Lietova ontra karta ožjiemos SSRS – represėjės prīš gīvėntuojus, varo gaudīms i tarnība tarībėnie armėjuo. Nū represėju ė tarnības armėjuo pasitraukė i mėška Lietovuos partėzanā pradiejė gerā organėzouta kuova prīš TSRS represėni aparata ė vėitėnios talkėninkos. Sava dokumentūs partėzanā pabriežė, ka anū galotėnis tėkslos liuosa demuokratėnė Lietovuos valstībė īr, katra kolmėnacėjė bova 1949 m. vasario 16 d. partėzanu vada Juons Žemaitis-Vītauts ė kėtū Lietovuos apīgardas vadū pasėrašīta Lietovos laisvės kuovas sājūdė deklaracėjė.

Stroktūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dalėnta i trės srėtis: Jūras, kalnū ė Nemona, a srėtis – i apīgardas. Žemaitiu žemės prigolė Jūras srėtē, dėdlis šmuots Žemaitėjės tēp ė bova ožvadėnts – Žemaitiu apīgarda.

Partėzanėnės vainuos etapā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pradiuo partėzanu bova daug ė anėi liuob kuovuotė atvėrūs kuovuos, īpatėngā lėgė 1945 m., a pu 1946 m. atvėrū mūšiu nablėka, ba lėgė tuo čiesa daug partėzanu sonaikėnta bova (aba pasitraukusiu diel Bartoševėčė amnestėjės žadiejėma). 1946 m. kostiejėms pasėikė sobrendėma – palėka geriau organėzouts. Partėzanā truopnē sosėskėrstė i srėtis ė apīgardas, jiemė kōrdėnuotė veikėma. Tumet duomėnava puogrėndė veikla, daug diemesė partėzanā skīrė rėnkėmu i TSRS Aukštiausė Tarība trokdīmou. Neskaitont agentū tėnkla, kostiejėms ligė 1949 m. ėšsėlaikė aktīvos. 1949 m. palėka atkorta cieluos Lietovuos partėzanu sājūdė pasėprėišėnėma vaduovībė, buo lig tuol veikės Prezidiums bova sonaikėnts. Šeštuojė dešėmtmetė pradiuo suovietams pasėsekė sonaikėntė mažne vėsa partėzanėni kostiejėma. Tam pasėtarnava TSRS šnėpū sorėnkta infuormacėjė Vakarūs, KGB infiltravėmasis į pasėpriešėnėma jodiejėma ė 1952 m. sorengtas plataus masta operacėjės prīš partėzanus. Jūzaps Lukša-Daumants 1951 m. bova dvėgoba agento ėšdouts ė žova Lietovuos mėškūs. 1953 m. bova ėšdouts kėta garsaus partėzana J. Žemaitė bonkeris. Ans bova pajėmts gīvs, operatīvėniam būriou panauduojus dojės. Ans tarduoms bova net Maskvuo, a 1954 m. lapkristė 26 d. sošaudīts Botīrku kaliejėmė.

Pu 1953 m. palėka tėk paskėrė partėzanā; Palē MGB duokumentos, 1954 m. anū bova 142, 1955 m. – tėk 51 partėzans.

1956 m. sojėmts vėins partėzanu vadū Aduolfs Ramanauskis-Vanags, nokankėnts ė sošaudīts 1957 m. lapkristė m. Vėlniuo.

Stasīs Goiga-Tarzans bova paskotėnis ligė smertėis nepasėdavės i nelaisvė Lietovuos partėzans, 35 metos kavuojiesis Onos Činčikaitės suodžiuo, kor ė pasėmėrė 1986 metu žėima.

Žemaitėjuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Žemaitėjė kostiejėms tēpuogė bova aktīvos. Ėš Žemaitėjės kėlėma bova tuoki žīmūs partėzanā: Juons Žemaitis-Vītauts, Prons Končios, Kazėmiers Jašėnskis ė kėtė.