Mažeikē

Mažeikē (lietovėškā: Mažeikiai) - vėns ėš dėdliausiu miestu Žemaitėjuo, Telšiū apskritie, pri Vėntuos opės, 5 km i pėitus nu Latvėjės sėinas; rajuona ė senionėjės cėntros. Miesta kert dvė gelžkėlė lėnėjė - Šiaulē-Lėipuojė ė atšaka i Rīga, ī do respoblėkėnės reikšmies kelio: Tauragie - Ventspėlis ė Šiaulē - Skouds.

2005 m. Mažeikiūs gīven 41389 giventuojē.

Istuorėjė

Mažeikiu vards pėrma karta pamėnavuots XIII om. - XIV om. šaltėniūs nuruoduoma, ka Lėvuonėjės kariuomenė pasėikė Mažeikas dvara. Musiet, ta Mažeikas žemė ė davė pradė Mažeikems. Arkeuoluogā tvėrtėn, ka Mažeikiu apīlinkies jau žmuonės givena IX-XI om. Lėg XVII om. Mažeikē rašītiniūs šaltiniūs nebepamėnavuotė, bet tas nieka ė nesaka, ka anū nebova. 1661 m. Vėikšniū seniūnėjės envenouriuo jau pamėnavuots nedėdlis Mažeikiu kaimielis, katramė bova tiktās posė valaka žemės ė 6 žmuonės. Mėslėjama, ka tuoks mažos giventuoju skaitlius galiejė būtė tudie, ka par 1655-1660 metu kara so Švedėjė Žemaitėjė neteka aple ketvėrtadalė vėsū sava giventuoju. Paskiau Mažeikiu krašta palietė ė 1708-1711 metu mars. 1728 metās tuos patiuos seniūnėjės envenouriou jau surašītas kėtas žmuoniū pavardės. Dā pu dešimtėis metu, 1738 m., jau pamėnavuota 12 giventuoju pavardiū. Rēk mėslėtė, ka nu tuo meta giventuoju skaitlius pu bėškė pradiejė dėdietė. 1775 m. bova 12, o 1789 m. - 13 kėimū, katrėi bova vadėnamė dūmās. XVIII om. Mažeikē priklausė Vėikšniū dvarou, katram toriejė doutė douklė ė dėrbtė kėtus darbus. 1821 m. Mažeikiūs bova 15 kėimū ė 130 giventuoju, 1866 m. - 17 kėimū su 260 gyventuoju.

Mažeikē smarkē pradiejė pliestėis ė daugietė giventuoju, kumet 1869 m. bova pradiets tėistė gelžkelis ėš Vėlniaus i Lėipuojė par Mažeikiūs. 1871 m. ta gelžkelė lėnėjė atėdarīta, vuo Mažeikiūs pabūdavuota nedėdėlė stuotis. Tujaus ėš Mažeikiu bova pradieta tėistė ė kėta lėnėjė - i Rīga. Tuos gelžkėlė šakuos atėdarīms ivīka 1873 m. Ka tuos nuognē svarbės gelžkėlė šakas pradiejė pėlnā funkciuonoutė, Mažeikiūs tumet pastatė mūrėnė gelžkelė stuotė, katra ėšlėka lėg nūdėinas. Čė pat bova atėdarīts pašts ė telegraps. Paskiau pri pat stuotėis bova ėšdalinta žemė, katruo isėkūrė verslininkā ė prekībininkā. Aple 1887 m. Mažeikiūs atėdarīta vaistėnė. Ėš vėsa 1893 m. jau bova 13 krautoviu ė 5 smoklės. Čė pat sosėfuormava ė permuosės Mažeikiu gatvės - Stuotėis ė Didžiuojė, katruos 1895 pradietas grīstė kūlēs. 1899 m. Mažeikiu gelžkelė stuotis bova pavadinta Moravjuovo.

Smarkē ėšsėplietus prekībā, Mažeikiūs pradiejė apsėgīventė latvē, žīdā, rosā. Čė anėi pradiejė kortė sava kriautovės, malduos nomus. 1893 m. pradieta statītė rosu cerkvė, katra pašvėntinta 1894 m. lapkrėstė 25 dėina. Da pu keliū metu pradiejė veiktė žīdu sėnaguoga ė liuteruonu bažninčė. Pėrmuojė katalėku bažninčė pabudavuota ė pašvėntinta 1905 metās.

Mažeikiūs 1895 metās pabūdavuota ontriniu žaliavū īmuonė, aple 1897 m. pradiejė veiktė kavuos ė degtoku pabrikielē. 1902 metās bova plītinė, poudu dėrbtovės, moila, saldainiu, skarduos īmuonės. 1905 metās atėdaryts kningīns.

Neramus Mažeikiūs bova 1905-1907 metu čiesos. Pradiejė kėltė maištā, žmuonės pradiejė reikalautė, ka būtom sotrumpints darba laiks krautoviu pardaviejams, bova kovuojama prīš cara prīspauda. Tou čieso carėnė Rosėjė i Mažeikius atsiuntė kazuokus, katrėi čė kratė ė moša žmuonės. 1906 m. pri Mažeikiu bova statuoms tėlts par Vėnta (opė), čė pradiejė streikoutė dėrbantė̅jė, katrėi reikalava padėdintė darba ožmuokestė.

1915 m. gegožės mien. vuokitiū armėjė ižėngė i Mažeikius. Netrokos ana ėš čė toriejė ėšsėkraustītė, nes miestielė ožiemė rosā. Pu gera mienesė vīkosiu kuovū vuokitiū kariuomenė viel isėtvėrtėna Mažeikiūs. Ana cerkvėnie muokīkluo irengė lėguonėnė, o tēp pat atėdare ė vuokėška pradiuos muokīkla, do kaliejėmo. 1915 metās Mažeikiūs pradiejė veiktė ė vokitiū kara lauka teismā. Ož nepaklosnoma bova sušaudīta 60 žmuoniū. Anū atmėnėmou bova pastatīs paminklos, vuo šalėp ēnontė gatvė pavadinta Konkiniū gatvė.

1919 metū pradiuo vokitiū armėjė pasėtraukė ėš Mažeikiu, vuo ožiemė Raudonuojė armėjė. Dā Mažeikiūs bova ožiemėn bermontėninkā, bet anėi grētā bova ėšvarītė. Paskelbus Nepriklausuomībė i Mažeikius ėš Seduos parsėkielė admėnėstracėjė, prasėdiejė atstatīma darbā, miestou vėituo Muravjuova sogrōžints Mažeikiu vards.

Mažeikiūs 1922 m. pradiejė veiktė lėguonėnė, katra tetoriejė tiktās 30 luovu. Daktara Vlada Borbas pastonguomės 1938 metās pastaīta naujė 100 luovu lėguonėnė, katruos pastats īr ėšlėkės lėg nūdėinas.

Religėnės bendroumėnės

Pati pėrmuoji religinė bendruomėnė Mažeikiūs, katra pabūdavuojė sava malduos nomūs, bova stačētikē. 1893 m. anėi pradiejė statytė cerkvė, katra bova 1894 m. pašvėntinta. Iki 1900 m. Mažeikiūs bova pabūdavuota i žydū sinaguoga. Tū gyventuojū bova nemažā: 1897 m. - 435 žydā, 1903 m. 310 stačetikiu, api 40 sėntikiu. Api 1900 m. evangelikā tap pat bova atsidarė sava laikėna bažnyčė. 1909 m. vėituo laikėnuos pabūdavuojė naujė mūrėnė liuteruonu bažnyčė. 2005 m. Mažeikiūs pastatyta ontruoji katalėku bažnyčė - Šv.Prancėškaus Asyžiečė.

Ėlga laika kalatėkėškas bažnyčės Mažeikiūs nebova. Vėitas gyventuojē religinius reikalus turiejė atlėktė Vėikšniūs, Tirkšliūs a Leckavuo. Pažangiuojė visuomenė pradieje rekalautė ka bažnyčė būto pastatyta i Mažeikiūs. 1904 m. bova gauts lėidėms privateme nome irėngtė ne bažnyčė, vuo kuoplyčė. Mažeikiū bėndruomenė greitā tamė nomė padėdėna patalpas, o 1906 m. i perstatė. Bova kalbama, ka vėituo kepyklas atsirada bažnyčė. Tūjaus i Mažeikius bova paskėrts i konėgs Prancėškus Meškausks. 1906 m. spalė 8 dėina Mažeikiu bažnyčė pašvėntinta.

Švč. Jėzaus bažnyčė, past. 1935 m.

Švč. Jėzaus bažnyčė, past. 1935 m.
Šv.Prancėškaus Asyžiečė bažnyčė, past. 2005 m.
Liuteruonu bažnyčė, past. 1909 m.
Švėntuosės Dvasės cerkvė, past. 1894 m.

Mažeikiu muokīklas

Ka Mažeikē tapa svarbė gelžkeliu sosikėrtėma vėita, čė pradiejė apsigīventė ėš kėtū kraštū atvykėlē, katrėj nežinuoje vėitas kalbuos i paprotiū. Anėms prireikė ne tik malduos nomū, vo i muoklyklu. Jau 1896 m. Mažeikiūs pradiejė veiktė cerkvėnė muokykla, katruo ėš pradiū bova api 60 muokiniū. Tuos muokyklas muokinē mokėnuos gėiduotė religinės gėismės, bova diestuoma tikyba, skaitėms, rašīms, aritmėtika. Ta muokykla Mažeikiūs išsėlaikė ligi 1915 metū. Tap pat 1903 m. Mažeikiū pradieje veiktė ė gelžkelė muokīkla, katruo bova mokėnami tik gelžkelietiu vakā.

1907 metās vėitas gīventuoje pradiejė valdžiuos rēkalautė, ka būtom atėdarīta ėr lietovėška muokīkla, katra pradiejė veiktė tėktās 1911 metās. Mažeikiūs tou meto bova nuognē aktīvi katalėkėška „Saulės“ švėitėma dragėjė, katrā vaduovavo ku tėk īsteigtuos parapėjės konėgs P. Meškausks. Tuos draugėjės vėins ėš uždaviniū bova - atidarītė muokīkla. 1908 metās kap tėk ana ėr atidarė bibliuoteka vo tep pat ėr muokīkla. Pėrmasis „Saulės“ muokīkla muokītuos bova Aduoms Juodelė. 1910 m. ton muokīkla jau lonkė 120 muokiniū, dėrba do muokītuojē. Prasidiejus pėrmā svieta vainā, muokīkla bova oždarīta, bet 1915 metās apėnt pradiejė vēktė.

Be šiū muokīklū Mažeikiūs 1911 metās atidarīta prėvatė keturklasė prekības muokīkla, katra priklausė latvē L.Markevičienē. Muokīkluo bova mokėnama rosėška. 1914 m. tou muokykluo mokėnuos 217 muokėniū. Par Pėrmūji svieta kara bova uždarīta.

Dabarčiou Mažeikiūs vēk šiuos muokīklas ėr kėtas švėitėma īstaigas:

i da 9 luopšelē-darželē.

Arkitektūra

Arkitekta Mykuola Songailas suprojektouts i 1937-1938 metās pastatyts modėrnus banka pastats
Šioulaikinis pastats
Šioulaikinis Vilniaus banka pastats
Sovietinė laikuotarpė gyvenamė nomā]
Savėvaldībes kultūras cėntros

Savėvaldībes kultūras cėntros
Mažeikiū muziejos

Mažeikiū muziejos
Mažeikiū televizėjes buokšts

Nuoruodās

Vikitėka: Mažeikiai – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

Mažeikiū napta

Straipsnis Mažeikē īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.

Žemaitėjės miestā

Akmenė • Ariuogala • Gargždā • Jorbarks • Kelmė • Kretinga • Koršienā • Mažeikē • Naujuojė Akmenė • Palonga • Plongė • Raseinē • Rėitavs • Salontā • Seda • Skaudvėlė • Skouds • Šėlalė • Šiaulē • Tauragie • Telšē • Tītovienā • Ožvėntis • Varnē • Vėnta • Vėikšnē