Pereiti prie turinio

Paguonībė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Paguonis)
Senuobės baltu švėnts kūlis


Paguonībė īr monoteistėniu judaėzma, krėkštiuonībės ė ėslama vieru vierītuoju nauduojams termėns, katros skėrts apibūdėntė senasės, vėitėnės vieras.

Tas žuodis īr kilėma nu luotīnėška paganus, katros reišk „kaimietis“, ė daugiausia nauduots vėdoromžēs ė kumet Ruomas imperėjuo ivesta krėkštiuonībė, kāp valstībinė viera. Par ėlga čiesa vėdoromžēs tas žuodis igava menkinamajė reikšmė. Vėdoramžēs priemos krėkštiuonībe greitiausē krėkštiuonēs patapdava miestietē ė aukštoumenė, vėinoulīnā liuob kūrės miestūsė, anūsė dėrb muokīklas ė skriptuoriomā, tudie krėkštiuonims bova lengviau pasėikiams raštos ė muokslos. Vuo suodosė tėik Ruomas imperėjės gadīnė, tėik vėdoromžēs gīventuojē bova dėdesnie atskėrtī nu kėtū loumu ė laikiesė sava tradicėju, dielē šėta daug kor paguonībė sosėmaišīdava so krėkštiuonībė ė liuob bova praktįkoujamas draugum. Kap katruosė šalīsė senuosės liaudėis vieras palīgėntė senē īr iteisėntas ė keravuojamas istatīmu ė praktėkuojamas draugum so iveistuom (pvz. šintoėzmos Japuonėjuo, aba šamanėzmos Kuorėjuo. Daugomuo Euruopas vėitu tuokė sitoacėjė pasėlėka ligė mūsa čiesa - bažnītėnis kalenduorius ė šventės ožguož senasės paguonėškas šventes ė papruotios. Ale diel gluobalėzacėjės ė svieta vainū senuobėnē papruotē nuognē spartē nīkst, ritualā ėš religėnė gīvenėma pasėtraukė i etnuograpėje.

Judaėzmė paguonim (gojim) bova vadinamė vėsė katrė negarbėna žīdu dieva. Svietė isėgaliejos krėkštiuonībē vėsė nekrėkštiuonīs bova vadinamė Bėblėjuo esontiu luotīnėšku žuodiu gentilis (paguonīs).

Pėrmīkštės vieras īr etninė kilėma, dominoujantės lėgė gluobalėstėniu vieru isėskverbėma. Anuos īr skėrstuomas palē pagrėndinius vierijėma ė praktiku aspektus:

  • puolėteėzmos - pėrmīkštė viera, katrā būdėng kelets vuo daugoms dievū.
  • šamanėzmos - vėina seniausiu vieras fuormu, katruosė dėdliause reikšme tor ivarės aniu aba gamtuos dūšės, kartās dievā, so katrās šamanā ė vierītuojē rokounas pasėnerdamė i transa, katros īr sokeliams mozėkas vuo svaigiuju medegu pagelba.
  • panteėzmos - vieras, katrosė sudievėnamė gamtuos reiškėnē, dievs īr vėskos, aba vėskos īr dievs.
  • anėmėzmos - vieras, katrosė ėškeliamas gīvūnu, augalū ė žmuoniu dūšės.
  • neopaguonībė - nauju čiesu vieras, katrū organėzacėjės sėik gaivėntė ė tēstė senuobėnius etnėnius vierėjėmus. Ivairiuosė Euruopas kraštousė senuju vieru kelē skėrtėngė īr, vienur anie bova bavēk vėsėškā ėšnīkė (tas īr būdėnga Vakarū Euruopuo), tudie tuosė kraštuosė neopaguonībė īr daugiau naujē kuriama viera, kap Wicca, kėtor vierijėmā ė apėigas geruokā apnīkė ė tonkē sosėmaišė so krėkštiuonībė (Rītū Euruopuo, īpatėngā Lietovuo, Latvėjuo ė Rosėjuo), ale vės dar pagrīstė senuomis tradicėjėmis ėr autentėškė.

Dažnā pirmīkštėsė vierosė tė aspektā būn sosėmaišė, tudie vėina a kėta viera sonko ėšskėrtė.

Pėrmīkštė viera ėr anuos relėktā Lietovuo

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Senuobėnė baltu viera ėš esmies bova puolėteėstėnė so anėmėzma ė panteėzma elementās, mažo net so kap katruomis šamanistėnėmis praktėkuomis, katras torbūt sunīka XVIII-am omžiō[1]. Mėslėjama, ka tradicėnės paguonėškuosės organėzacėjės sunīka XIX o., kumet lietoviu kalba bova pradieta masėškā rokuotės bažnīnčiuosė, nepaisont šėta senuojė viera tebier gīva lėgė šiū dėinū, vuo apėigas praktėkoujamas etnograpėniu ansambliu.

Vėinė žīmiausiu senuosės vieras tīrinietuoju bova etnoluogā Juons Basanavėčios, Juons Balīs, Algėrds Julios Grėims, Nuorberts Vielios, Gintars Beresnevėčios, Nėjuolė Laurėnkienė.

  • Anėmėzmos[2], panteėzmos, vierėjėmā dūšės keliuone pu smertės ėš kūna i kūna), reinkarnacėjė (dūšės persėkūnėjėmu pu smertės)[3]. Tė vierėjėmā lėgė šiuolē praktėkoujamė daugel Lietovuos vėitu, ė nier ožguožiamė krėkštiuonībės.
  • Pagrindėnis pėrmīkštės vieras relėkts īr kalenduorėnės lietoviu šventės, sosėjosės so gamtuos vėrsmās, žemdėrbīste ė buočiu garbinėmu. Nier tėkslē žėnuomas palē kuokė tvarka senuobie bova atlėikamė senė̄ jė ritualā ė dainioujamas apeigū dainės, ale lėgė mūsa dėinū anie ėšlėka pu krėkštiuonībės ontslouksniu, atlėikamė palē krėkštiuonėška kalenduoriu. Ivairės krėkščtiuonėškas šventės ė švėntūju vardadėinē tėisiuog sotapa so paguonėškuomis, kadongi daugoms ritualu ė šventiu krėkštiuonībie bova parėmt ėš paguonėška antikėnė svieta, soteikint krėkštiuonėška torėni. Tas īr kuožnam poikē žėnuomas šventės kap Kaliedas (žėimuos sauliegrīža), Rasas aba Kupuolės (vasaras sauliegrīža), palē krėkštiuonėška tradicėjė sotaposės so Juonėnėm, Ožgavienės, rodenė ė pavasarė līgiadėinē, Vielėnės ė kėtas[4]...
  • Mitoluogėjė, katra tebier lietoviu etėkas ė kultūras pagrėnds. Mitoluogėje sodara dėdlis gausoms tautuosakas kūrėniū, tas īr ivairės mitoluogėnės ė etioluogėnės sakmės (vierėjėmā teigėnē, tonkē lėgėkrėkšitiuonėškė, aba so tam tėkruom krėkštiuonībės prīmaišuom), padavėmā, pasakas. Mituologėjės tīrinietuojē pastebiejė, ka nemaža dalis lietoviu pasaku, īpatėngā steboklėnės īr senuosės vieras mitā, katrė tebegīvuo žuodėnė tradicėjuo, tas īr kuožnam poikē žėnuoma Eglė žaltiū karalienė, Mozėkonts pekluo ė kėtas...
  • Kėtė nematerialūs elementā, kap maldas, ivairūs ritualā, žuolinėnkīstė, ivairės magėjės fuormas (ožkalbiejėmā), gėismės, šuokē, žaidėmā.
  • Tam tėkras tautuodailės šakas, sosėjosės so kultu ė apeiguomis, ale patīrusės nuognē dėdle krėkštiuonībės itaka: stuogastolpiu dėrbėms, dievdėrbīstė, krīždėrbīstė, krėkštā.[5][6]

Lietovuo ė Latvėjuo dėrb organėzacėjės, katros nuor tēstė ė gaivėntė sena baltu viera ė apėigas. Īr labā daug fuolkluora ansambliu, katrie neformalē praktėkoun sena viera ė anou pruopagoun (pvz. Kūlgrėnda, Sedola). Īr religėnės organėzacėjės, katras tor sava bendrėjės, organėzoun šeimīnas švėntės, katrū dėdliausė Lietovuo īr Romuva (anai prigolontīs vadėnamė romuvėitēs,[7] a Latvėjuo - Dievtorība (vierėjontė̄jė - dievtorē).[8]


Vikitėka: Paguonībė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.