Koršienā – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarėms | duovis)
m Kalbuos klaidū taisīms
mNėra keitimo santraukos
Eilotė 8: Eilotė 8:
|gyventojumetai=2007
|gyventojumetai=2007
|}}
|}}

'''Koršienā''' ({{lt|Kuršėnai}}) - miests [[Žemaitėjė|Žemaitijuo]], [[Šiauliū rajuons|Šiauliū rajuonė]], 25 km ī vakarūs nu [[Šiaulē|Šiauliū]]. Koršienā īr dėdliausios [[Lietova|Lietovuos]] miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros.
'''Koršienā''' ({{lt|Kuršėnai}}) - miests [[Žemaitėjė|Žemaitijuo]], [[Šiauliū rajuons|Šiauliū rajuonė]], 25 km ī vakarūs nu [[Šiaulē|Šiauliū]]. Koršienā īr dėdliausios [[Lietova|Lietovuos]] miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros.
{{klaidas}}
Miests īr īsėkūrės apėbos [[Vėnta (opė)|Vėntuos]] pri [[Šiaulē|Šiauliū]]-[[Palonga|Palonguos]] plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gelžkielis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos.


Miests īr īsėkūrės apėbos [[Vėnta (opė)|Vėntuos]], pri [[Šiaulē|Šiauliū]]-[[Palonga|Palonguos]] plėnta. Pėitėnio miesta šmuoto ēn [[gelžkielis]]. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos.
[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pabudavuota [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]].

[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuojė bažninčė (pabudavuota [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriu moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnō Ivinskiō]].


== Istuorėjė ==
== Istuorėjė ==


Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrm kart mėnavuojamė XII o.. [[1561]]-[[1563]] m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpač' spartē iem vīstitėis XIX o. pabaiguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojes-Romnū gėlžkėl'. Pu Untruoj Pasaulėnek kara Koršienā [[1946]] m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lig [[1962]] m. - rajuona cėntros. [[1994]] m. [[spalė 24]] d. patvirtins miesta herbs.
Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaitiu gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrma kart mėnavuojamė XII o. [[1561]]-[[1563]] m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpatėngā spartē jem vīstitėis XIX o. pabenguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojės-Romnū gėlžkėli. Pu Ontruos svieta vainuos Koršienā [[1946]] m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lėg [[1962]] m. - rajuona cėntros. [[1994]] m. [[spalė 24]] d. patvirtins miesta herbs.


== Pavadėnėma kilmie ==
== Pavadėnėma kilmie ==


Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su koršes, bet nežėnuoma, a uns kėles tėsiogē nu koršiū gėntėis varda, a nu pavardies ''Koršos'', ''Kuršis'' a netgi ''Koršiens''.
Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su [[koršē]]s, ale nežėnuoma, a ons kėles tėisiuogē nu koršiu gėntėis varda, a nu pavardies ''Koršos'', ''Kuršis'' a netgė ''Koršiens''.


Liaudes etimoluogijuo pasakuojana, ka kažkumet pėivas bova užpėltas lėitaus ė sugadėnoses šėin, vuo atliekė žmuonis šaukuoj „Kor šėins?! Kor šėins?!"
Liaudėis etimoluogėjuo ruokounama, ka kažkumet [[pėiva]]s bova ožpėltas lītaus ė sugadėnoses šėina, vuo atliekė žmuonis šaukiuojė „Kor šėins?! Kor šėins?!"


== Švėitėma ė ogdėma īstaigas ==
== Švėitėma ė ogdėma īstaigas ==
Eilotė 33: Eilotė 32:
* VšĪ Koršienū puolitechnikas muokīkla (''VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla'')
* VšĪ Koršienū puolitechnikas muokīkla (''VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla'')


== Nuoroudas ==
== Nūroudas ==
*[http://www.kursenai.lt/ Koršienā]
*[http://www.kursenai.lt/ Koršienā]
*[http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_apie_kursenus Aplė Koršienūs]
*[http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_apie_kursenus Aplė Koršienūs]

21:38, 2 bėrželė 2010 atmains

Šabluons:Lietuvos miestas Koršienā (lietovėškā: Kuršėnai) - miests Žemaitijuo, Šiauliū rajuonė, 25 km ī vakarūs nu Šiauliū. Koršienā īr dėdliausios Lietovuos miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros.

Miests īr īsėkūrės apėbos Vėntuos, pri Šiauliū-Palonguos plėnta. Pėitėnio miesta šmuoto ēn gelžkielis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos.

Vėnta vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuojė bažninčė (pabudavuota 1933 m.), īr parks, Kalėnduoriu moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos Laurīnō Ivinskiō.

Istuorėjė

Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaitiu gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrma kart mėnavuojamė XII o. 1561-1563 m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpatėngā spartē jem vīstitėis XIX o. pabenguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojės-Romnū gėlžkėli. Pu Ontruos svieta vainuos Koršienā 1946 m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lėg 1962 m. - rajuona cėntros. 1994 m. spalė 24 d. patvirtins miesta herbs.

Pavadėnėma kilmie

Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su koršēs, ale nežėnuoma, a ons kėles tėisiuogē nu koršiu gėntėis varda, a nu pavardies Koršos, Kuršis a netgė Koršiens.

Liaudėis etimoluogėjuo ruokounama, ka kažkumet pėivas bova ožpėltas lītaus ė sugadėnoses šėina, vuo atliekė žmuonis šaukiuojė „Kor šėins?! Kor šėins?!"

Švėitėma ė ogdėma īstaigas

  • L. Ivinske gėmnazėjė (L. Ivinskio gimnazija)
  • Daugieliū vėdorėnė muokīkla (Daugėlių vidurinė mokykla)
  • Pavėnčiū vėdorėnė muokīkla (Pavenčių vidurinė mokykla)
  • S. Anglėcke pagrėndėnė muokīkla (S. Anglickio pagrindinė mokykla)
  • VšĪ Koršienū puolitechnikas muokīkla (VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla)

Nūroudas