Kūtės – skėrtoms terp pakeitėmu.

Jump to navigation Jump to search
1 855 pridėta baitų ,  prieš 4 metų
pild
(pild)
[[Abruozdielis:Kūčios.JPG|thumb|250px|Kūčiu stals]]
'''Kūčės''' ('''Kūťės''') īr švėntė, katra švėntama [[Kaliedas|Kaliedu]] ėšvakariuos, [[groudė 24]] dėina. Tuos dėinas vakaruo sosirenk vėsa šėima jiestė Kūčiu vakrienėsvakrīnės. Tas daba ī [[katalėkībė|katalėku]] švėntė, bat pu prauda, kėlėma nug senuobėnės baltu švėntės, par katra liuob būs šeramas vielės (buočiu dūšės).
 
== Roušta ==
Kūčės liuob būs dėdlė [[švėntė]], katrā rengiamas ciela dėina. Par tou dėina žmuonis liuob nadėrbs juokiū dėdliū darbū – naskaldīs malku, nakūls, namals, ba dėdlis alasos gal atēnontė vasara prišauktė baisės [[kroša]]s ėr [[audra]]s. Kap žmuonis jau sosiried švēstė, tap tūmet ēn praustėis – [[kobėls|kobėlūs]] aba [[perenė|perenies]]. Pradiuo prausas vīrā, paskom muotrėškās ė vākā.
 
Kūčiu laukėms prasided bavēk prīš ciela mienesi – nug Švėnta Andriejaus. Tas čiesos [[Advėnts]] ī, ė par anou žmuonis laikās ramē, nakelna [[alasos|alasa]], laikas pasninka, ka dūšės napridėrbtom ėškadas. Kūčėm ė Kalieduo žmuonis liuob pradietė taisītėis tėktās kelės dėinas prīš švėntės.
Kūčiū vakarienė prasided, kap jau ožtek [[Aušruos žvaizdie|Vakarė žvaidzie]]. Tūmet ont [[stals|stala]], sīkēs ė pastalie, kraun [[šėins|šėina]], ont tou šeina tėisa švarė [[staltėisė]] ėr ėšdeliuo jiedius. Da stala būn ka vėsap dailē ėšdabėn – rūtuom, eglės skojėm, šiaudū dėrbėnēs. Ont stala būtėnā ded [[žvakė]], [[krīžios|krīžali]], švėnta abruozdieli. Sīkēs da liuob statīs nanūkolta rogiū pieda. I Kūčės sosirenk vėsi šeimuos žmuonis, da liuob pašauktė pas savėi ė kuokius kaimīnus, katrėi natora šeimuos, ūbagus. I rinki nug stala tūmet žmuonis sustuoj aba soklaup ė pasimelda. Paskum šeimuos tievs jėm pašventėnta [[pluotkelė]], atlauža, isided bornuo, tūmet padalėn kėtėm. Basidalėndami pluotkelė žmuonis labėn kėts kėta, palinki, ka būtom geri metā, ka solauktom kėtū Kūčiu. Tonkē pluotkelės ided ėr i jiedius.
 
Kūčės liuob būs dėdlė [[švėntė]], katrā rengiamas ciela dėina. Par tou dėina žmuonis liuob nadėrbs juokiū dėdliū darbū – naskaldīs malku, nakūls, namals, ba dėdlis alasos gal atēnontė vasara prišauktė baisės [[kroša]]s ėr [[audra]]s. Kap žmuonis jau sosiried švēstė, tap tūmet ēn praustėis – [[kobėls|kobėlūs]] aba [[perenė|perenies]]. Pradiuo prausas vīrā, paskom muotrėškās ė vākā. [[Kaliedu eglotė]] tepuogė statuoma tėktās Kūčiu dėina – ana seniau liuob pouštė paprastā: vuobuolēs, saldainēs.
Kūčėm taisa 12 jiediu, ba metūs ī 12 mienesiu – 12 Jiezaus apaštalu. Glabniausis Kūčiū jiedis liuob būs [[Kūčė]] – tas ī brinkītė [[grūdā]], ožpiltė [[mėišėms|mėišėmo]]. Da taisa avėžu [[kėsielios|kėsielio]], [[žovės|žovi]] ([[līdeka]], [[silkė]]), [[grība]]s, [[slėžėkā|slėžėkus]] so [[Kielės pėins|agounu pėino]], [[žėrnis|žėrnius]], kap kor [[kuompuots|kuompuota]]. Jiedama tīlē, būtėnā pamėnavuojami nūmėrė̄ šeimuos narē, aba tėi, katrėi nagal būtė so šeima.
 
== Vakarīnė ==
 
Kūčiū vakarienėvakarīnė prasided, kap jau ožtek [[Aušruos žvaizdie|Vakarė žvaidzie]]. Tūmet ont [[stals|stala]], sīkēs ė pastalie, kraun [[šėins|šėina]], ont tou šeina tėisa švarė [[staltėisė]] ėr ėšdeliuo jiedius. Da stala būn ka vėsap dailē ėšdabėn – rūtuom, eglės skojėm, šiaudū dėrbėnēs. Ont stala būtėnā ded [[žvakė]], [[krīžios|krīžali]], švėnta abruozdieli. Sīkēs da liuob statīs nanūkolta rogiū pieda. I Kūčės sosirenk vėsi šeimuos žmuonis, da liuob pašauktė pas savėi ė kuokius kaimīnus, katrėi natora šeimuos, ūbagus. I rinki nug stala tūmet žmuonis sustuoj aba soklaup ė pasimelda. Paskum šeimuos tievs jėm pašventėnta [[pluotkelė]], atlauža, isided bornuo, tūmet padalėn kėtėm. Basidalėndami pluotkelė žmuonis labėn kėts kėta, palinki, ka būtom geri metā, ka solauktom kėtū Kūčiu. Tonkē pluotkelės ided ėr i jiedius. Jiedama ba šakotiu ė peiliu, tėktās so [[šaukšts|šaukštās]] ė ronkuom, kap ta dara dūšės.
 
== Jiedē ==
 
Kūčėm taisa 12 jiediu, ba metūs ī 12 mienesiu – 12 Jiezaus apaštalu. Glabniausis Kūčiū jiedis liuob būs [[Kūčė]] – tas ī brinkītė [[grūdā]], ožpiltė [[mėišėms|mėišėmo]]. Da taisa avėžu [[kėsielios|kėsielio]], [[žovės|žovi]] ([[līdeka]], [[silkė]]), [[grība]]s, [[slėžėkā|slėžėkus]] so [[Kielės pėins|agounu pėino]], [[žėrnis|žėrnius]], kap kor [[kuompuots|kuompuota]]. Žemaitiams paprasti jiedē ī sogrūstas paspirgintas, droska ė pėpėrās pagardintas [[kanapė]]s (kanapīnė aba spėrgotė) so vėrtuom naloptuom [[bolbė]]m, popu, žėrniu ė kroupu mišrānė (kionkė), [[cėbolīnė]] (cėboliu rasals su [[Pirkšnie|pirkšnīsė]] keptuom silkiu galvuom), silkė, agounu pėins, avėžū kėsielios ė kūčiokā. Ka tas jiedis pasninkėnis ī, ta ė kep ana ont [[alėjos|alėjaus]], vuo ne ont taukū a [[svėists|svėista]]. Ont Kūčiu stala vėsūmet liuob būs [[medos|medaus]] ė [[douna]]s, ka kėtās metās natrūktūm stiprībės, [[Vuobelės|vuobouliū]] ė [[rėišots|rėišotū]], katrėi neš meilė, ė da [[spangoulė|spangouliu]], katras sauga nug neprietėliu.<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=4606 „Pajūrio naujienos“: Žemaičių Kūčios ir šv. Kalėdos – kuklios bei sveikuoliškos]</ref> Jiedama tīlē, būtėnā pamėnavuojami nūmėrė̄ šeimuos narē, aba tėi, katrėi nagal būtė so šeima. Nabaštėkams palėik toščės [[tuorielka]]s, ba vierėjama, ka anėi nakti pagrīžt i nomūs, ė jied Kūčės.<ref>[http://www.santarve.lt/zmones/apie-zemaitiskas-kucias-primena-senoviniai-receptai/ „Santarvė“: Apie žemaitiškas Kūčias primena senoviniai receptai]</ref>
 
== Muonā ė kėti papruotē ==
 
Pu jiedė prasided [[muonā]] – patsā glabniausis borts ī šiauda traukėms. Kas ėštrauka ėlgesni šiauda ėš pu staltėisės, tasā būktās gīvens ėlgiau kap tas, pas katrou šiauds tromps ī. Da par Kūčės žmuonis veiza i dongu, ė palē uora spieja, kuokėi būs kėti metā. Kūčiu vakaruo gerā pašera [[gīvuolis|gīvuolius]], kėti būn, ka doud pluotkelės aba jiedė nug stala (īpatingā bėtėm). Žmuonis liuob sakītė, ka Kūčiu nakti gīvuolē tarposavie ruokounas, ale jēgo žmuogos ėšgirst anūm ruoda, ta anam smertėis atēs. Jaunėms liuob torietė daug muonu, ka parspietom, a kėtās metās apsiženīs: liuob ims i saujė slėžėkus ė anūs skaitliuos, a ėšēn puora, aba gliebs [[tuora]]s žiuogrius, a puora. Kėts muons ī lėitė [[vaškos|vaška]] aba švėna i ondeni, ė veizietė, kas gaunas – kap ėšlėijėms ėšruod, tas tavėi ė lauka.
 
[[Žemaitē]] pu Kūčiu stala tonkiausē nukrauna, vuo aukštatiūs ė dzūkus ana palėik, ka buočiu dūšelės (da saka, ka aniuolielē, Dievolis) pajiestom.
 
== Šaltėnē ==
{{reflist}}
 
{{commonscat|Christmas Eve}}

Naršīma pasirinkėmā