Varnē
Varnē (lt: Varniai) - miests Telšiu rajuonė, ož 33 km ī pėitos nu Telšiū. Senionėjės cėntros. Īr M. Valončiaus vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radialinis. Īr ėstuorjės, dailes ė arkitekūtas paminklū - noms, katramė 1850-1864 m. gīven vīskops Motiejos Valončios, Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė (seniausė Žemaitijuo, pastatīta 1691 m.; buvus' katedra), medėnė Šv. Aleksandra bažnīčė (pastatīta 1804 m.), Žemaičiū vīskopīstės moziejos konėgū semėnarėjes rūmūs.
Per miest tek Varnel', i pėitūs nu miesta telkš Loksts. Varnē ien i Varniū Regijuonėnė parka terituorėj.
Istuorėjė
Mėstielis iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīventas terituorėjes rėbas. XIV o. dešėniajamė Varneles krontė bova isikūrus' Medininkū gīvenvėitė, 1314-1399 m. gīvenvėit poulė krīžioutē (1320 m. mėnavuojamė kāp Medenike), 1389 m. žemaitē tuoj' vėituo krīžioučius sumošė. XV o. dešėniajamė krontė isikūrė Varnē, katrūs 1416 m. pastatīta bažninčė, Vītauts Dėdlėsis ikūr' vīskopīst'. 1417 m. Medininkūs pastatīta katėdra, tas pates metās gautas miesta teises. 1417-1864 m. čė bova žemaičiū vīskopīstes cėntros. Nu XVI o. Medininkā vadėname Varnēs. 1635 m. soteikta Megdeborga teisė. 1740-1864 m. čė veikė' Varniū konėgū seminarėjė. 1926-1931 m. miestė bova koncentracėjės stuovīkla. 1997 m. kuova 3 d. Prezidėnta dekreto patvitins miests herbs.
Varnē XVI omžiou
XVI o. Varnē tapa vėino iš svarbiausiū lituanistėnes koltūras cėntrū, ne tikta Žemaitijuo, no i LDK. Žemaitiū vīskops Merkelis Giedraitis (1576-1609) sėikė ivikdītė galotėn vėsū luomū christianizacėj. Tam tėkslou Varniūs subūrė švėisiausius poėtus, i vīskopėj kanauninkās pasikvėitė ė lėšuom aprūpėna ėstuorik Motiejo Strėjkovki, Lietovuos valstībes savaranakėškoma šalinink, parašius' ė 1582 m. ėšspausdėnus' „Lėnkėjės, Lietovuos, Žemaitėjės ė vėsuos Rosėjes kruonik", ė Mėkaluojo Daukš - liotovėškū katalėškū raštū rengiej'.
Varniūs parėngts M. Daukšuos versts J. Ledesmas katekizmos - pėrmasis katalėkū katekizmos LDK. M. Daukša tapa pėrmoujo lėteratūrėnes lietoviū kalbas kūriejo, vuo 1599 m. išleista anuo lietovėška „Puostėlė" - XVI-XVII o. svarbiausio lietoviū koltūras ėstuorėjės ivėkio. Didėli darb atlėka verties, pasirīžės išverstė dėdžiole fuormata 632 poslapiū kning i lietoviū ruod. Vīskops m. Giedraitis, tuo darba ikvėpies ė leidies, verts ipatingas pagarbuos.
Konėgū seminarėjė
Varniūs nu 1623 iki 1628 m. ė nu 1739 lig 1864 m. veikė konėgū seminarėjė. Plačiau aplė ano skaitīket straipsnie Varniū konėgū seminarėjė.
Bliuza naktīs
Už 2 km i pėitvakarius nu Varniū, Graužū kaimė pri Lūkšta ežera, kuožnās metās lėipas mienėsie būn bliuza festivalės „Bliuza naktīs".
Žīmė žmuonis
- Sėmuons Daukants (Simonas Daukantas; 1793-1864 m.)
- Untuons Baranauskis (Antanas Baranauskas;1835-1902)
- Untuons Strazdos (Antanas Strazdas; 1763-1833)
- Motiejos Valončios (Motiejus Valančius; 1801-1875)
- Untuons Vėinažindīs (Antanas Vienažindys; 1841-1892)
Nūruodas
Istuorėjė
Akmenė • Ariuogala • Gargždā • Jorbarks • Kelmė • Kretinga • Koršienā • Mažeikē • Naujuojė Akmenė • Palonga • Plongė • Raseinē • Rėitavs • Salontā • Seda • Skaudvėlė • Skouds • Šėlalė • Šiaulē • Tauragie • Telšē • Tītovienā • Ožvėntis • Varnē • Vėnta • Vėikšnē
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |